Marius Morkevičius/ELTAArtėjantys prezidento rinkimai Lietuvoje, iki šiol palikti beveik visiškoje nuošalėje, vakar kiek pagyvėjo LRT studijoje įvykus beveik 2 valandas trukusiam pirmajam nacionaliniam prezidento rinkimų debatų spektakliui. Kodėl tai vadinčiau labiau spektakliu nei debatais?
Vyriausiosios rinkimų komisijos numatytos taisyklės ir debatų formatas iš esmės eliminavo debatų dalį, liko tik programų ir kandidatų pozicijos pristatymas esminiais klausimais.
Ką mačiau ir girdėjau pirmuosiuose debatuose per LRT, tikiu, vis dėlto bus naudinga daliai rinkėjų ir leis jiems susiorientuoti, atskiriant, kurie kandidatai elgiasi kaip ką tik kremliaus cirke dresiruotos meškos, kurie norėtų apsimesti taikiomis bambukų lapus kramsnojančiomis kiniškomis pandomis, kurie kandidatai tariamai beveik vadovavo NATO, bet šiandien važinėja po Lietuvos miestelius, stengdamiesi tuo įtikinti rinkėjus, ir kurie kandidatai jau dirba ar norėtų aktyviau dirbti vardan laisvos, demokratiškos Lietuvos bei Europos.
Pastarųjų kandidatų tikrai yra, ir jų ne vienas. Pripažinsiu: šiuose rinkimuose aš asmeniškai neturiu ryškaus favorito. O tiems, kam net 8 kandidatai į prezidentus pirmajame ture yra per keblus pasirinkimas, siūlyčiau rinktis ir vertinti paprastai.
Jei kandidatas išsisukinėja nuo atsakymų dėl Ukrainos arba neduoda aiškių atsakymų dėl rusijos ir Baltarusijos režimų, ES sankcijų jiems – toks kandidatas nebus laisvas ir demokratiškas prezidentas. Jei kandidatas subtilesnis: kelia klausimų dėl Taivano savarankiškumo, kalba apie naudą santykiuose su Kinija ir norėtų santykius su ja normalizuoti – labai didelės abejonės, ar toks kandidatas yra laisvas ir demokratiškas.
Jei kandidatas kalba tik apie NATO, lemiamą JAV vaidmenį sprendžiant karo sąlygomis gyvenančios Europos problemas – toks kandidatas veikiausiai ne iki galo supranta, kaip veikia laisva ir demokratiška Europa šiandien. Dar yra kandidatas, kuriam tenka ir dar teks aiškintis dėl savo tėvo verslų, ir kuris gudraudamas kalba apie santykius su rusija, Baltarusija bei Kinija. Palikime šį kandidatą jo tėvo verslui.Ir tada lieka kandidatų trejetukas, kurie nepapuola į visas prieš tai išvardintas kategorijas. Juos galima laikyti europietiškais, demokratiškais kandidatais, bet kiek iš jų plačiąja prasme yra laisvi ir kurie duos maksimalios naudos Lietuvai bei Europai? Tai sudėtingas klausimas.
Kas į jį padėtų atsakyti? Daugiau viešų debatų, galbūt net burtų keliu išskirstant kandidatus į mažesnes grupes ir atsisiejant nuo VRK padiktuoto formato. To greičiausiai nebeišvysime, nes jau esame rinkimų finišo tiesiojoje. Todėl rinkėjus raginčiau ne tik skaityti kandidatų į prezidentus programas, klausytis jų debatuojant, bet ir mėginti patikrinti (ir tai tikrai galima padaryti), ar žodžiai bent dauguma atvejų sutampa su darbais.
Pabaigai: tam tikru nesusipratimu laikau tai, kad kalbant apie užsienio politiką pirmuose LRT prezidentiniuose debatuose tiek mažai dėmesio teko artėjančiai ir Lietuvai iš esmės svarbiai Europos Sąjungos vidinei reformai ir plėtrai. Suprantu, kad ne visiems rinkėjams tai šiuo metu rūpimiausia tema, bet Lietuvai ir jos ateičiai tai yra vienas kertinių klausimų, žinoma, po Ukrainos pergalės kare.
Kiek sėkmingai Europa sugebės persitvarkyti ir veikti kartu platesnėje šeimoje, kartu su Ukraina, Moldova, Sakartvelu, o dar vėliau galbūt ir su Vakarų Balkanų šalimis – tiek Lietuva bus saugi ekonomiškai ir visomis kitomis prasmėmis. Raginu ateiti ir balsuoti rinkimuose, nes laisvė ir demokratija mums nėra duota savaime. Už ją reikia balsuoti, dėl jos reikia pakovoti!
Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys.
