Jei sugebi sukurti transporto priemonę su keturiais ratais, vidaus degimo varikliu ir erdviu salonu, pagaminti keliais strypais sujungtus du ratus turėtų būti vieni niekai. Ne visai. Kai kuriems gamintojams ant dviračių rėmų savo etikečių geriau nereikėtų lipdyti.
Pigių dviračių rėmai „štampuojami“ bevardėse Kinijos gamyklose. Juos gali įsigyti bet kas, apkrauti pigiausiomis sudedamosiomis dalimis, užklijuoti kvailokai skambantį logotipą ir „pagaminti“ produktą iki 1000 litų. Apie važinėjimąsi tokiais dviračiais galima pasakyti tiek – įmanoma nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Ne veltui naujo dviračio, kainuojančio pigiau negu 1500 litų, jums nepasiūlys nė vienas žinomesnis gamintojas. O ką gi siūlo automobilių koncernai, kuriems turėti savo dviratę transporto priemonę šiais visuotiniais rūpesčio dėl ekologijos laikais yra gero tono ženklas? „TopGear“ laboratorijoje šį kartą atsidūrė penki skirtingų tipų dviračiai, priklausantys įvairiems automobilių gamintojams.
Ant dviejų MTB tipo dviračių, dar vadinamų kalnų, rėmų buvo uždėti „Subaru“ ir „Land Rover“ ženkliukai. Pastarasis išsiskyrė ryškiai oranžiniu, kampuotu ir kiek gruboku rėmu. Žvilgtelėjus į jį galima susidaryti įspūdį, kad šiuo dviračiu bus galima įveikti bet kokią bekelės kliūtį. Vis dėlto apsižergus šį galiūną toks įspūdis ėmė blėsti. Dviratis gana sunkus, rėmo konstrukcija ne itin patogi važiuoti sėdint, į didesnes kliūtis jis reaguoja vangiai. Pavyzdžiui, kolegai nušokus nuo maždaug 30 cm aukščio šaligatvio bortelio, galinis amortizatorius nė nekrustelėjo. Bandyti jo standumo šuoliu iš antro aukšto neišdrįsome. Trumpai tariant, tai dviratis, labiau skirtas pažiūrėti, o ne važinėtis.
„Subaru“ markės dviratis iš pažiūros atrodė kaip bet kuris kitas dviratis už 500 litų, bet važiuoti juo buvo kur kas patogiau negu konkurentu iš „Land Rover“ stovyklos. Tad kartais tai, kas sena ir patikrinta, yra geriau už bandymus kurti naujus ir įmantrius dalykus. Šio dviračio komplektacijoje – žemesnės nei vidutinio lygio detalės, tad jų funkcionalumą galima įvertinti patenkinamai.
Dviratis su „Mini“ logotipu tapo didžiausia ir išties malonia šio bandymo staigmena. Iš pirmo žvilgsnio nedideli ratai ir sulankstomas rėmas nežadėjo nieko įspūdingo, nes tokio tipo rėmai dviračiui nesuteikia nei daugiau greičio, nei stabilumo. Tačiau „Mini“ paskirtis visai kita – tai kompaktiškas dviratis nedideliems atstumams miesto centre įveikti. Ir šią funkciją „Mini“ atlieka nepriekaištingai. „Supakuotas“ dviratis užima maždaug tiek vietos, kiek rankinis bagažas, todėl jį galima pasiimti į biurą ar kitą patalpą. Išpakuoti šį dviratį ir pasiruošti važiuoti užtrunka 45 sekundes. Riedėti malonu, jis gana manevringas ir nesunkiai valdomas. Be to, didelė myniklio žvaigždė užtikrina, kad slinkti gatvėmis vėžlio greičiu nereikės. Kelios malonios smulkmenos – netepi grandinė ir prie dviračio pridedamas kelioninis krepšys.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)