„Fast Lap“ dalyviai, kartą paragavę tikrų lenktynių skonio, nebegali sustoti. (G. Matulaičio nuotr.)

Jei „Fast Lap“ būtų spektaklis, pagrindinių jo artistų publika nuo scenos nepaleistų visą amžinybę. Jie iš tikrųjų neįtikimai geri.

Teiginiai, esą tik moterys myli ausimis, – visiška nesąmonė. Duokite berniukui paklausyti, kaip po sportinio automobilio variklio gaubtu dunda 600 arklių, ir jis iki saulės laidos triskart išsižadės Lady Gagos. Parodykite jam „Fast Lap“ stovyklą su visais aplink zujančiais žmonėmis, mašinomis, sirgaliais bei svečiais, ir jis užmirš kelią į prakaitu pridvisusias krepšinio arenas.

Kad saujelės entuziastų puoselėjamas renginys gali būti toks geras, patikėti galima tik jį pamačius iš arti. Automobilių sporto profesorius Jonas Dereškevičius, pabuvęs pirmose šį sezoną Kačerginės Nemuno žiedo trasoje surengtose lenktynėse, prisipažino, kad jaučiasi, tarsi būtų ne Lietuvoje…

„Čia tvyranti atmosfera, dalyvių skaičius, entuziazmas, technikos parengimo lygis ir organizacija – viena maloniausių staigmenų, kokias esu patyręs pastaraisiais metais. Krizė, kurią išgyvena čempionatinis automobilių sportas ir ypač žiedas, pamačius „Fast Lap“ renginį neatrodo tokia klampi, kaip nuogąstauja lenktynininkai pensininkai. Tai šiek tiek kita žiedo dimensija, o ne laukiamas renesansas, vis dėlto šios iniciatyvos labai gražios.

Mano manymu, oficialūs Lietuvos automobilių sporto federacijos žmonės turėtų stengtis šią seriją organizuojantiems vaikinukams padėti viskuo, kuo tik įmanoma. Neabejoju, kad daugybė oficialiame čempionate startuojančių sportininkų su malonumu prie to prisijungtų. Bandant viską tinkamai administruoti ar ką nors drausti, automobilių sporto populiarumo padidinti, ko gero, neįmanoma. Žiauriai norėčiau, kad interneto forumuose kartais užverdančios Automobilių sporto federacijos ir „Fast Lap“ vaikinų diskusijos peraugtų į ką nors konstruktyvaus“, – samprotavo treneris.

Lemtingos sekundės dalys

Laukiant, kol taip nutiks, trumpai papasakosim, kuo skanus buvo pirmasis 2012-ųjų „Fast Lap“ etapas. Visų pirma, susirinkusių sportinio vairavimo gildijos narių gausa. Oficialiuose protokoluose pateikiami 75 dalyvių (norą palenktyniauti pareiškė per 100 vaikinų, o registruota – 80) rezultatai. Beje, šie tarp artimiausių konkurentų atskirose klasėse dažnai skyrėsi tik keliomis dešimtosiomis ar net šimtosiomis sekundės dalimis – tai liudija buvus skustuvo aštrumo kovą. Tikėtina, kad tai viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios apsukę greituosius ratus Nemuno žiedo trasoje kai kurie vaikinukai švytėjo, tarsi būtų patyrę trisdešimties minučių (tiek laiko atseikėjama įskaitiniam važiavimui) orgazmą.

Dar vienas dėmesį patraukęs dalykėlis – lenktyniauti atvykusių ir juos lydinčių tarpusavio bendravimas. „Fast Lap“ stovykla atrodė kaip tikrų tikriausias lietuviškasis greičio Vudstokas. Vienų palapinių gyventojai ant grotelių kepė dešreles, kiti krapštinėjo savo bolidus, treti tiesiog lepinosi saulės voniomis. Tačiau visus arba beveik visus buvo apsėdusi broliavimosi dvasia.2 psl. >>