Skolų rodiklius papudravo ekonomikos augimas ir infliacija

Lietuvos skola, jeigu skaičiuotume jos santykį su bendruoju vidaus produktu, 2011 metais augo labai nežymiai. O trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su antruoju, netgi sumažėjo. Tiesa, tai nereiškia, kad šalis bent kiek sumažino savo įsiskolinimus – rodikliai pagražėjo dėl to, kad augo ekonomika bei kainos.

Jeigu šalies ekonomika auga daug greičiau nei paskolos, skolų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis sumažėja. Prie to prisideda ir infliacija. Realiai ekonomika gali neaugti, tačiau dėl išaugusių kainų litais išreikštas BVP išaugs. Tad skolų statistika taps gražesnė, o būtent pagal skolų ir BVP santykį dažniausiai vertinamas valstybės įsiskolinimas.

Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos ūkis ir kainos 2011 metų trečią ketvirtį būtų likusios tame pačiame lygyje, kaip ir tą patį 2010 metų laikotarpį, šalies skola būtų išaugusi 4,7 procentinio punkto, iki 41,5 proc. BVP. Tačiau iš tiesų ji padidėjo tik 0,8 proc. punkto, iki 37,6 proc. BVP.

Tuo tarpu Graikijoje, kur ekonomika smunka, šalies skolų rodikliai blogėja daug sparčiau, nei auga skolos. Per metus iki 2011 metų trečio ketvirčio pabaigos šalies skolos ir BVP santykis išaugo 20 procentinių punktų. Jei BVP visus metus nebūtų keitęsis, skola būtų augusi perpus lėčiau.