Eksperimentinė saulės jėgainė tikisi giedro dangaus

Vakar prie skirstomųjų tinklų prijungta didžiausia Baltijos šalyse eksperimentinė saulės jėgainė. Metalo apdirbimo UAB „Arginta“ šiandien projektuoja saulės jėgaines ir kitoms verslo įmonėms, taip pat teikia joms konsultacijas.

Gintautas Kvietkauskas, „Argintos“ gamybos direktorius ir vienas įmonės savininkų, prognozuoja, kad jėgainė per metus pagamins tiek elektros energijos, kiek įmonė sunaudoja per mėnesį. Tačiau, kaip rašo „Verslo žinios“, 149 kW galios eksperimentinė elektrinė skirta tam, kad būtų pateiktos mokslinės išvados, kurie iš jėgainėje naudojamų 35 tipų fotovoltinių įrenginių ir kurie iš montavimo būdų tinkamiausi Lietuvai.

Vitas Mačiulis, „Arginta“ inovacijų plėtros direktorius, sako, kad jėgainėje greta žinomesnių monokristalinio, polikristalinio ar amorfinio silicio modulių yra CIS (vario, indžio, seleno), daugiasluoksnių, lanksčių ir kitokių modulių. „Norime žinoti, kaip sistemos veikia ir kai saulėta, ir kai drėgna, kaip jos dirbs, kai užgrius žiema su speigu ir sniegu“, – nurodo pašnekovas.

Kol kas modulių pajėgumo „Argintos“ gamybinėms reikmėms užtektų tik itin saulėtomis dienomis. Be saulės modulių, įmonė turi ir tris nedidelės galios vėjo jėgaines, iš kurių viena kombinuota su saulės moduliais. Taip bus bandoma nustatyti, ar jos tinka ne itin vėjuotoje vietovėje, kokioje įsikūrusi „Arginta“.

Eksperimentinei jėgainei „Arginta“ gavo 1 milijoną litų paramos ir investavo 700 tūkstančius savo lėšų. „Arginta“ savo pavyzdžiu patraukė ir kelias kitas bendroves, jas konsultuoja ir padeda įsirengti saulės jėgaines.

Pavyzdžiui, šveicarų kapitalo įmonė iš Klaipėdos rajono „Moguntia Baltija“, užsiimanti prieskonių pakavimu bei platinimu, saulės modulius susimontuos ant įmonės stogo. 30 kW jėgainė jai kainuos maždaug 345 tūkstančius litų ir turėtų atsipirkti per 8 metus. Iš pradžių planuojama saulės energiją parduoti, o ateityje naudoti savo poreikiams.