Pasirinkimas Graikijai: griežčiau taupyti arba sprukti iš euro zonos

Euro zonos finansų ministrai iškėlė naujus reikalavimus Graikijai, kad paskirti 130 mlrd. eurų būtų panaudoti efektyviai. Jei graikai nepasiryš papildomoms taupymo priemonėms, privalės palikti euro zoną. Papildomų saugiklių mainais į 130 mlrd. dydžio gelbėjimo paketą prireikė, nes euro zonos ministrai nėra įsitikinę, jog taupymo programa nebus užmiršta po balandį vyksiančių parlamento rinkimų, skelbia bloomberg.com.

„Jei trumpai: jokių išmokų be pažado vykdyti priemones“, – euzo zonos ministrų sprendimą apibendrino susitikimui Briuselyje pirmininkavęs Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude’as Junckeris

Kitas ministrų posėdis numatomas vasario 15 d. Iki tada graikai turi apsispręsti dėl papildomų taupymo sąlygų ateinantį pirmadienį parlamento posėdyje.

J. C. Junckeris teigė, jog graikų pasiryžimas reformoms jau ilgą laiką pagrįstas ne realiais darbais, o pažadais. Graikija jau prieš dvejus metus buvo įspėta dėl grėsmių šalies ekonomikai, tačiau trūko politinio ryžto įgyvendinti taupymo priemones.

Euro zonos ministrai mano, jog rietenos tarp Graikijos politikų ir nepakankamas priemonių užtikrintumas teisės aktuose negali užtikrinti taupymo priemonių tęstinumo. Šalies taupymo planas penktadienį bus palydėtas 48 val. profesinių sąjungų streiku. Valstybės sektoriaus atlyginimų bei socialinių išmokų mažinimu, darbuotojų atleidimu viešojoje erdvėje piktinasi opozicijoje esantys politikai.

Tačiau Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos tikisi, jog Graikijos valdžia nebandys kelti rimtos diskusijos, ar jai verta likti euro zonoje: „Jei mes matysime galimybes pasilikti euro zonoje, turime padaryti viską, ko tik reikia, kad programa būtų įvykdyta.

Tiesa, šalies perspektyvos net ir gavus 130 mlrd. eurų dydžio gelbėjimo paketą tebeatrodo niūrios. Reitingų agentūra „Fitch“ dar kartą pakartojo, jog ir siūlomas gelbėjimo planas neišgelbės šalies nuo bankroto.

Nesutarė dėl priemonių paketo

Ketvirtadienį euro zonos finansų ministrai nusprendė nepritarti dokumentui dėl finansinės paramos Graikijai. Susitikimo metu buvo suabejota ne tik nepakankamomis garantijomis dėl numatytų taupymo priemonių tęstinumo, taip pat ministrų nepatenkino ankstesnių priemonių įvykdymas.

J. C. Junckeras teigė, jog ateinantį pirmadienį Graikijos parlamentas privalo pritarti fiskalinės politikos planui, kuris anksčiau buvo suderintas su euro zona. Taip pat numatyti, kokiomis priemonėmis per 2012 m. bus sutaupyti 325 mln. eurų šalies viduje. Bei įstatyminiais aktais patvirtinti pažadų laikymąsi ir po balandžio mėnesio rinkimų.

Pagrindinės Graikijos partijos jau pritarė 22 proc. mažinti valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimu, atleisti 15 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų bei 15 proc. sumažinti socialines išmokas.

Mirties nuosprendis?

Graikija neturi jokio kito pasirinkimo kaip tik pritarti naujai iškeltoms sąlygoms. Kovo 20 d. Šalis turės atsiskaityti už anksčiau gautus kreditus. Tačiau 14,5 mlrd. eurų siekianti suma galėtų būti padengta tik gavus dalį pinigų iš euro zonos dabar svarstomo gelbėjimo paketo.

Šalis siekia iki 2020 m. sumažinti savo skolą iki 120 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu ji didžiausia visoje ES – siekia 159,1 proc. BVP.

Liuksemburgo premjeras J. C. Junckeras anksčiau teigė neatmetantis galimybės, jog nesilaikymas numatytos fiskalinės drausmės gali atvesti Graikiją prie nemokumo.