Europos lyderiai žarsto pažadus padaryti viską, ko reikia per siūles braškančiai euro zonai išgelbėti. Ekonomikos analitikai toliau prognozuoja neišvengiamą jos galą.
Praėjusią savaitę Europos lyderiai vienas po kito dalijo pažadus padaryti viską, kad būtų išsaugota bendra valiuta. Daugiausia vilčių suteikė Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi. Jis pareiškė, kad ECB pagal savo kompetenciją padarys viską, kad išsaugotų eurą, ir taip sužadino lūkesčius, kad imsis naujų veiksmų, padėsiančių sumažinti Ispanijos ir Italijos skolinimosi kainą.
Tarp M. Draghi pasiūlymų minimas ir ES gelbėjimo fondų naudojimas vyriausybių vertybiniams popieriams išpirkti pirminėse rinkose, diskutuojama dėl ECB palūkanų normų mažinimo, ilgalaikių paskolų bankams, skelbia agentūra „Bloomberg“.
Nepaisant to, rinkų nuotaikos po kurio laiko vėl subjuro. Taip investuotojai pademonstravo abejojantys ECB ir M. Draghi galimybėmis. Jie laukia, ką ECB paskelbs po ketvirtadienį vyksiančio posėdžio.
O Italijos ministras pirmininkas pastarosiomis dienomis demonstruoja gana optimistišką toną. „Tai yra tunelis… Bet jo gale matyti šviesa. Mes, kartu su visa Europa, artėjame prie tunelio pabaigos“, – prieš susitikimą su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande’u sakė M. Monti. Anot jo, praėjusį mėnesį Europos vadovų tarybos susitikime priimti sprendimai jau pradeda duoti vaisių.
„Mes matome tiek Europos institucijų, tiek atskirų šalių vyriausybių, tarp jų – ir Vokietijos, pasiryžimą“, – dėstė Italijos premjeras.
Vokietijos politikai šiek tiek sušvelnino toną, davusi signalą Ispanijai, kad jos skolinimosi kaina rinkose galėtų būti sumažinta mainais į taupymo priemones. Todėl šalies ekonomikos ministras Luisas de Guindosas svarsto apie papildomą sveikatos apsaugos ir švietimo sektorių išlaidų apkarpymą, taip dar labiau supykdydamas rekordinio nedarbo kamuojamus šalies gyventojus.
Galės įsikišti
Tiesa, Vokietijos centrinis bankas „Bundesbank“ mano, kad ECB, pirkdamas vyriausybių obligacijas, pažeistų ES teisę. Banko vadovas Jensas Weidmannas tvirtino, kad taisyklių, kuriomis paremtas valiutos sąjungos egzistavimas, pažeidinėjimas jos neišgelbės.
„Bundesbank“ pageidauja, kad euro zonos pinigų politika ir toliau būtų orientuota į kainų stabilumą. Institucija taip pat pasisako už tai, kad finansinių problemų turinčios euro zonos valstyvės naudotųsi jau egzistuojančiais fiskaliniais instrumentais. Pavyzdžiui, Europos finansinio stabilumo mechanizmu. Ekspertų teigimu, tokie iš „Bundesbank“ sklindantys signalai leidžia manyti, kad ECB greitai neatnaujins valstybių obligacijų supirkimo programos.
Tačiau ECB bankų priežiūros tarnyba galėtų gauti teisę nurodyti valstybėms uždaryti probleminius bankus. O tai jau būtų gana radikalus kovos su krize būdas. Todėl šį planą intensyviose diskusijose ECB pareigūnai turėtų aptarti su Europos Komisija ir valstybių narių atstovais, skelbia „Reuters“.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)