Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Ekonomika

Auksinis šansas

Vilius PETKAUSKAS | 2015-06-04

Lietuvą atrado elektroninių žaidimų kūrėjai. Kaip iš virtualių pramogų išspausti dar daugiau naudos?

Informacinių technologijų tyrimų bendrovė „Gartner“ pasaulinę žaidimų pramonę 2014 m. įvertino 76 mlrd. eurų – tai dvigubai daugiau nei pernykštis Lietuvos bendrasis vidaus produktas. Sektorius ne tik didelis, bet ir sparčiai augas. Pardavimo pajamos per trejus metus šoktelėjo 40 proc. ir nėra ženklų, kad artimiausiu metu apsukos galėtų sulėtėti. Vis gausesniam vartotojų būriui delnuose spaudžiant išmaniuosius telefonus, spėriai daugėja mobiliesiems įrenginiams skirtų žaidimų.

Tyrimų įmonė „Newzoo“ skaičiuoja, kad per artimiausius dvejus metus pajamos iš mobiliųjų pramogų pasieks 30 mlrd. eurų ir aplenks žaidimų bei asmeninių kompiuterių segmentą. Net pačiais konservatyviausiais vertinimais, mobiliųjų telefonų žaidimų sektoriaus pajamos per pastaruosius ketverius metus patrigubėjo.

Lietuva siekia nelikti platėjančios pinigų upės pakrantėje. Verslo galimybę pastebėję tautiečiai imasi kurti žaidimus – bemaž 90 proc. jų pritaikyti mobiliesiems įrenginiams. Be to, aktyviai viliojamos kūrėjų studijos vis giliau leidžia šaknis į Lietuvos rinką. Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje veikiančios įmonės, pavargusios nuo politinio nestabilumo, renkasi teisinės viršenybės tradicijos paisančią Lietuvą.

Nors IT pirmūne Baltijos šalyse tituluojama Estija, virtualių pramogų srityje mūsų valstybės vardas skamba garsiau. Progresą pastebi ne tik Rytų kaimynai, bet ir Japonijos, Prancūzijos, Švedijos žiniasklaida. Siekis tapti regioniniu žaidimų pramonės centru virsta realybe.

Didesni mokesčiai

Veiklos vietą keičiančiam verslui aktualiausi mokesčių aplinkos niuansai. Šiuo atžvilgiu Lietuva nėra rojus. Baltarusijoje ir Rusijoje žaidimų kūrėjams taikomas specialus pelno mokestis, kuris atitinkamai siekia 5 ir 6 proc. Mūsų šalyje išimčių nėra, todėl reikia mokėti 15 proc.

Studiją „Charlie Oscar“ iš Rusijos į Vilnių perkėlęs Sergejus Klimovas mano, kad nereikėtų bijoti didesnių mokesčių, nes juos atperka kiti pranašumai. Ne mažiau svarbi ir gyvenimo kokybė. „Vilniuje galima gerti vandenį iš čiaupo, o Sankt Peterburge reikia įrengti papildomus filtrus. Be to, švaresnis oras reiškia mažiau ligų ir galima produktyviau dirbti. Ką ir kalbėti apie automobilių grūstis – čia viskas juda greičiau“, – komplimentų mūsų sostinei negailėjo S. Klimovas.

Rožinius akinius temdo 10 proc. dydžio pelno mokestis prie pajamų šaltinio (withholding tax). Apsaugai nuo kapitalo nutekėjimo sukurtas mokestis prasmės turėjo prieš du dešimtmečius. Tuomet Lietuva buvo intelektinės nuosavybės vartotoja, tad apmokestinti pelną į užsienį išsiunčiančias įmones apsimokėjo. Dabar padėtis keičiasi.

Pagrindinės žaidimų pardavimo platformos, kaip „App Store“, „Steam“, „Google Play“ ir kt., įsikūrusios Jungtinėse Valstijose, tad ši šalis atsiriekia 90 proc. pardavimo. Lietuvoje veikiančiai įmonei siųsti pelną iš ten kainuoja dešimtadalį uždarbio. IQ duomenimis, pelno mokestis prie pajamų šaltinio sudaro vos 0,014 proc. mūsų šalies biudžeto įplaukų. Susidarius tokiai padėčiai Lietuvoje telkiama darbo jėga – virtualias pramogas kuriančios studijos. Tačiau bendrovių būstinės veikia San Fransiske, Amsterdame ar Liuksemburge. Tiesa, kol kas tai užsienio kapitalo įmonių bėda. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos vadovas Gediminas Tarasevičius IQ pasakojo, kad mažai pajamų gaunantys verslininkai galvos dėl mokesčio nesuka.

Sėkmės sulaukę vietos žaidimų kūrėjai gali nesunkiai pakeisti darbo vietą. Jiems reikalinga infrastruktūra nesudėtinga, tad iškelti įmonę į mažesnius mokesčius taikančią valstybę – juokų darbas.

Specialus švietimas

Lietuvos aukštosios mokyklos kol kas negali pasigirti kompiuterinių žaidimų kūrėjams skirtų programų gausa. Universitetai jau pradeda juos ruošti, tačiau verslo lūkesčius pateisinti nelengva, nes trūksta specifinių žinių turinčių dėstytojų.
G. Tarasevičius pastebėjo, kad didžioji dalis patyrusių specialistų užsiima būtent verslu, o pedagoginei veiklai laiko nelieka. Akademinės bendruomenės atstovai neretai per mažai išmano apie verslą, nors tokios žinios būtinos greitai kintančiame žaidimų kūrėjų pasaulyje.

S. Klimovas mano, kad geriausia, ką gali padaryti šiai sričiai žmones ruošianti įstaiga, – išmokyti skirtingų sferų specialistus bendradarbiauti. Procese turi dalyvauti grafikos dizaineriai, programuotojai, dailininkai ir kitų profesijų atstovai, bet atkeliavę iš skirtingų akademinių bendruomenių jie sunkiai randa kalbą.

Bendradarbiavimo dvasią įskiepijančios mokymo įtaigos yra populiarios. Į Sietlo, Monrealio, Stokholmo, Londono ir Maskvos žaidimų kūrėjų mokyklas plūsta norintys studijuoti.

Žaidimų kūrėjus ruošiančių mokyklų Rytų Europoje trūksta, o tokių studijų paklausa regione auga.

„Rytų Europoje tokių mokyklų trūksta – veikianti Maskvoje gana vidutiniška, o tokių studijų paklausa regione yra“, – pasakojo S. Klimovas. Verslininkas įsitikinęs, kad pirmoji tokio tipo mokymo įstaiga Baltijos šalyse bus rimta paspirtis Lietuvos žaidimų pramonei: „Kad ir kur ji būtų atidaryta, tikrai pradėčiau bendradarbiauti dėl potencialių specialistų ir, tikiu, nebūčiau vienintelis.“

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, dabar šioje srityje Lietuvoje galėtų dirbti apie 11 tūkst. žmonių. Tačiau realus talento potencialas kur kas mažesnis. Sektoriaus atstovų teigimu, mūsų šalyje nusprendęs įsikurti stambus rinkos žaidėjas nerastų ir kelių šimtų gabių darbuotojų.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135209 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-05-14 11:06:50 [post_date_gmt] => 2015-05-14 09:06:50 [post_content] => (Dariaus Markūno nuotr.) [post_title] => DMR_4522 small [post_excerpt] => Žaidimų kūrimo studiją Vilniuje įsteigęs Rusijos verslininkas S. Klimovas mano, kad svarbu ne vien maži mokesčiai. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => dmr_4522-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-05-14 11:06:50 [post_modified_gmt] => 2015-05-14 09:06:50 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135208 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/05/DMR_4522-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai