Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Lietuvos valdžia turėtų siekti, kad šalyje veikiantys komerciniai bankai pasinaudotų „Snoro“ pavyzdžiu ir pritrauktų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos turtuolių indėlių. Tai penktadienį pareiškė Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.

„Bankas „Snoras“ buvo daugiau specifinis. Nors mes jį laikėme vietos banku, jis buvo daugiau Rytų kapitalo. Rusijos bankų asociacija visada manęs klausdavo „Kak naš „Snoras“ požyvajet?“ (liet. – „Kaip laikosi mūsų „Snoras“?“). „Snoras“ daugiau propagavo rusišką kultūrą. Geriausią informaciją apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje visuomet gaudavome iš „Snoro“, – kalbėjo S. Kropas.

Jeigu Lietuvos bankai pritrauktų asmeninės bankininkystės paslaugų Europos šalyse besidairainčių Rytų šalių turtuolių pinigų, anot S. Kropo, jie turėtų daugiau lėšų. O tos lėšos esą galėtų prisidėti ir prie mūsų šalies ekonomikos atsigavimo.

„Jei Rusijos oligarchui paslaugų valdyti kelis milijardus litų, jis gali naudotis Latvijos ar Lietuvos banko paslaugomis. Kraštas žinomas, kalba žinoma, atvykti nesudėtinga, nebūtina važiuoti į Monaką ar Maltą, kur jau galima gauti tokias paslaugas. Ir Baltarusija mums yra gera rinka, kuriai galime teikti tokias paslaugas“, – sakė bankų asociacijos vadovas.

Jis tvirtino, kad Lietuva yra bene vienintelė Baltijos valstybė neeksportuojanti bankų paslaugų ir nenorinti pritraukti indėlių iš užsienio šalių. Tam, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai galėtų pritraukti Rytų šalių turtuolių pinigų jiems esą reikalinga valdžios institucijų pagalba.

„Nė vienas bankų sektorius to nedaro be viešojo sektoriaus, be Vyriausybės orientacijos. Tam reikia pakeisti teisinę aplinką, reikia turėti Vyriausybės šūkį, kad užsienio investuotojai žinotų galintys naudotis mūsų paslaugomis. Dabar tie klientai ateina tik per korespondentinę bankininkystę, nėra aktyvios rinkodaros, nėra aktyvių veiksmų“, – kalbėjo S. Kropas.

Pirmiausia, anot jo, turėtų būti aiškiai apibrėžta banko paslapties sąvoka, nustatyta, kam teikiama informacija, kokiais atvejais ir kokia atsakomybė taikoma. Tai esą padėtų užtikrinti, kad nepasikartotų Alesiaus Beliackio skandalas. Be to, sekant kaimyninės Latvijos pavyzdžiu, reikalingas ir detalus situacijos tyrimas, ką reikėtų keisti teisinėje sistemoje, kokios yra ekonominės galimybės pritraukti turtingų užsienio klientų.

Tačiau Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas potalui IQ.lt sakė, kad šalyje veikiantys bankai prasta situacija ir šalies valdžios veiksmais skųstis neturėtų: „Pagrindiniai bankai dukteriniams bankams Lietuvoje mažai tepadeda, jie savo sultyse verda. Problemų daugiau yra iš bankų pusės, o ne iš Vyriausybės ar iš įstatymdavystės pusės“.

Jis svarstė, kad bankų verslas neturėtų būti politizuotas ir pabrėžė, kad šie, jeigu tik norėtų, jau dabar gali teikti paslaugas klientams iš Rusijos ar Baltarusijos. „Niekas čia su šautuvu nestovi ir jų nesaugo. Aš taip galvoju. Jeigu ko trūksta, gali ateiti ir pasakyti: ir į Vyriausybę kreiptis, ir į mus. Mes puikiai suprantam, kad užsidarius, atsitvėrus tvorom, geros kaimynystės nepasieksi ir turtingas nebūsi“, – tvirtino K. Glaveckas.2 psl. >>