Dienos skaičius
71,3
Tiek procentų siekia bendras 20-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų užimtumo lygis.
Visi tekstai

Ekonomika

Naujos baudos nelegalaus darbo neišguis?

IQ | 2011-04-18

Vyriausybė svarsto galimybę už nelegalų darbą piniginėmis baudomis bausti ne tik darbdavius, bet ir pačius darbuotojus. Tačiau tokie siūlymai ir jų galimos pasekmės kelia nemažai abejonių.

Iki šiol atsakomybė už nelegalų darbą buvo numatyta tik darbdaviams. Jeigu įmonėje aptinkami nelegaliai dirbantys žmonės, darbdavys gali būti nubaustas bauda nuo 3 iki 10 tūkst. litų bauda. Už pakartotinį pažeidimą gresia nuo 10 iki 20 tūkst. litų bauda. Tačiau teismai neretai šias baudas sumažindavo.

Darbdaviai dar krizės įkarštyje padejuodavo, kad neįmanoma į darbą prisikalbinti bedarbių, gaunančių ir bedarbio pašalpas, ir kitas socialines išmokas bei kompensacijas – esą šiems tiesiog neapsimoka dirbti. Padėtis nepasikeitė ir kai maksimalios bedarbio pašalpos buvo sumažintos nuo 1000 iki 650 litų. Tačiau bedarbiai mielai imasi neoficialių darbų. Tai liudija ir statistika – pernai nelegalaus darbo atvejų buvo užfiksuota 40 proc. daugiau nei 2009-aisiais.

Nerasdama kitų būdų, kaip sumažinti nelegalaus darbo mastus, Vyriausybė užsimojo baudas numatyti ir nelegaliai įdarbintam asmeniui – nuo 500 iki 1 tūkst. litų, o pakartotiniu atveju – nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. litų.

Be to, siūloma numatyti prievolę darbdaviams išmokėti nelegaliai dirbančiam žmogui ne mažesnį kaip minimalų darbo užmokestį. Taip pat ketinama numatyti papildomas poveikio priemones pakartotinai už nelegalų darbą baudžiamiems darbdaviams.

Jeigu apie pažeidimus praneštų pats gyventojus, jį nuo atsakomybės siūloma atleisti.

Kieno iniciatyva, to ir atsakomybė

Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, pasisako kategoriškai prieš Vyriausybės planus apkrauti baudomis ir nelegaliai dirbančius darbuotojus. Esą tokios priemonės nelegalaus darbo nesumažins.

„Nežinau nė vieno atvejo, kad pats darbuotojas prašytų darbdavio jį įdarbinti nelegaliai. Tai – ne darbuotojo, o darbdavio iniciatyva, todėl jis turi prisiimti ir atsakomybę“, – dėstė A.Černiauskas.

Tiesa, jam yra tekę girdėti, kad kai kurie asmenys yra oficialiai užsiregistravę darbo biržoje ir gauna bedarbio pašalpas, nors tuo pat metu dirba nelegaliai. Tokiais atvejais nesąžiningus darbuotojus būtų galima bausti už sukčiavimą, tad norint kovoti su tokiais reiškiniais, anot A.Černiausko, jokių naujų sankcijų nėra būtina įvesti.

Vyriausybės planams bausti nelegalius darbuotojus nepritaria ir ekonomistas, socialinių mokslų dr. Romas Lazutka. „Nėra gerai, kai bedarbio pašalpą gaunantis žmogus dar dirba nelegaliai, tačiau norint tokį asmenį bausti, reikėtų susimąstyti, ar jis turi alternatyvą? Manau, kad dabar jos neturi. Už nelegalų darbą numatytos baudos darbuotojams taps tik dar vienu postūmiu rinktis emigraciją“, – prognozavo ekonomistas.

Jis atkreipė dėmesį ir dar vieną problemą – ne visi darbuotojai netgi gali žinoti, kad dirba nelegaliai. Jeigu žmogus sutarė su darbdaviu dėl įdarbinimo sąlygų ir gauna atlyginimą grynais pinigais, jis net gali nežinoti, kad alga jam mokama neoficialiai, o „Sodrai“ ir Valstybinei ligonių kasai jokios įmokos nėra mokamos.

„Jeigu įmokas „Sodrai“ ir kitus mokesčius mokėtų pats darbuotojas, tai iš jo ir būtų galima reikalauti atsakomybės“, – pridūrė R.Lazutka.

Nebus grynųjų, nebus ir vokelių?

Tai kokių priemonių valstybė turėtų imtis prieš tuos gyventojus, kurie, gaudami bedarbio išmokas, dirba nelegaliai, ir prieš juos įdarbinančius darbdavius?

A.Černiauskas mato vienintelę išeitį – sumažinti mokestinę naštą minimaliam darbo užmokesčiui. „Jeigu būtų padidintas neapmokestinamų pajamų dydis minimaliai algai, darbdaviui nebeliktų prielaidų rizikuoti ir siūlyti darbuotojui dirbti nelegaliai“, – įsitikinęs profsąjungų atstovas.

R.Lazutkos nuomone, sustiprinti nelegalaus darbo ir taip pat atlyginimų vokeliuose kontrolę būtų galima kitais būdais, kuriuose jau svarsto Vyriausybė. Vienas jų – grynųjų pinigų apyvartos ribojimas.

„Pagrindinis klausimas turėtų būtų ne kaip sugriežtinti sankcijas ir atsakomybę, o iš kur darbdaviai ima grynųjų pinigų sumokėti už nelegalų darbą ir įdėti darbuotojams į vokelius? Jeigu visi atsiskaitymai tarp įmonių ir darbdavių bei darbuotojų būtų vykdomi tik elektroniniais bankininkystės kanalais, tokius pinigų srautus būtų daug lengviau kontroliuoti ir „Sodrai“, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai“, – kalbėjo ekonomistas.

Puslapis 1
Array ( [0] => stdClass Object ( [guid] => ) [1] => stdClass Object ( [post_excerpt] => ) )

KOMENTARAI (1)

Stanislovas    2011-04-18 20:35

Na, taip ir nesupratau, ar bus baudžiami darbininkai, ar nebus.

Dienos grafikas

Komentarai

Pagrindinė pastarojo meto mokesčių pasaulio tema – mokesčiams apskaičiuoti būtinos informacijos ir ...
Komentarui tokiu metaforišku pavadinimu reikėtų ilgos pradžios. Padėtų ir priminimas visos serijos už ...
Rinkimų į Latvijos Saeimą laukta su nerimu: ar Vladimirą Putiną garbinantis prorusiškas Santarvės su ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai