Vyriausybė svarsto galimybę už nelegalų darbą piniginėmis baudomis bausti ne tik darbdavius, bet ir pačius darbuotojus. Tačiau tokie siūlymai ir jų galimos pasekmės kelia nemažai abejonių.

Iki šiol atsakomybė už nelegalų darbą buvo numatyta tik darbdaviams. Jeigu įmonėje aptinkami nelegaliai dirbantys žmonės, darbdavys gali būti nubaustas bauda nuo 3 iki 10 tūkst. litų bauda. Už pakartotinį pažeidimą gresia nuo 10 iki 20 tūkst. litų bauda. Tačiau teismai neretai šias baudas sumažindavo.

Darbdaviai dar krizės įkarštyje padejuodavo, kad neįmanoma į darbą prisikalbinti bedarbių, gaunančių ir bedarbio pašalpas, ir kitas socialines išmokas bei kompensacijas – esą šiems tiesiog neapsimoka dirbti. Padėtis nepasikeitė ir kai maksimalios bedarbio pašalpos buvo sumažintos nuo 1000 iki 650 litų. Tačiau bedarbiai mielai imasi neoficialių darbų. Tai liudija ir statistika – pernai nelegalaus darbo atvejų buvo užfiksuota 40 proc. daugiau nei 2009-aisiais.

Nerasdama kitų būdų, kaip sumažinti nelegalaus darbo mastus, Vyriausybė užsimojo baudas numatyti ir nelegaliai įdarbintam asmeniui – nuo 500 iki 1 tūkst. litų, o pakartotiniu atveju – nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. litų.

Be to, siūloma numatyti prievolę darbdaviams išmokėti nelegaliai dirbančiam žmogui ne mažesnį kaip minimalų darbo užmokestį. Taip pat ketinama numatyti papildomas poveikio priemones pakartotinai už nelegalų darbą baudžiamiems darbdaviams.

Jeigu apie pažeidimus praneštų pats gyventojus, jį nuo atsakomybės siūloma atleisti.

Kieno iniciatyva, to ir atsakomybė

Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, pasisako kategoriškai prieš Vyriausybės planus apkrauti baudomis ir nelegaliai dirbančius darbuotojus. Esą tokios priemonės nelegalaus darbo nesumažins.

„Nežinau nė vieno atvejo, kad pats darbuotojas prašytų darbdavio jį įdarbinti nelegaliai. Tai – ne darbuotojo, o darbdavio iniciatyva, todėl jis turi prisiimti ir atsakomybę“, – dėstė A.Černiauskas.

Tiesa, jam yra tekę girdėti, kad kai kurie asmenys yra oficialiai užsiregistravę darbo biržoje ir gauna bedarbio pašalpas, nors tuo pat metu dirba nelegaliai. Tokiais atvejais nesąžiningus darbuotojus būtų galima bausti už sukčiavimą, tad norint kovoti su tokiais reiškiniais, anot A.Černiausko, jokių naujų sankcijų nėra būtina įvesti.

Vyriausybės planams bausti nelegalius darbuotojus nepritaria ir ekonomistas, socialinių mokslų dr. Romas Lazutka. „Nėra gerai, kai bedarbio pašalpą gaunantis žmogus dar dirba nelegaliai, tačiau norint tokį asmenį bausti, reikėtų susimąstyti, ar jis turi alternatyvą? Manau, kad dabar jos neturi. Už nelegalų darbą numatytos baudos darbuotojams taps tik dar vienu postūmiu rinktis emigraciją“, – prognozavo ekonomistas.2 psl. >>