Dienos skaičius
484
Tiek milijonų litų, neaudituotais duomenimis, valstybės valdomos įmonės 2013 m. uždirbo grynojo pelno.
Visi tekstai

Ekonomika

Darbo jėgos kaina Lietuvoje dar nepasiekė prieškrizinio lygio

IQ | 2012-04-24

Darbo jėgos kaina Lietuvoje bene keturis kartus mažesnė už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“. Lietuvoje darbo jėga praėjusiais metais darbdaviui atsiėjo 5,5 euro (18,98 lito), ES vidurkis siekė 23 eurus (79,12 lito). Nepaisant didelio skirtumo, Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kurioje per ketverius metus darbo jėgų sąnaudų kreivė nusileido ir dabar yra mažesnė nei buvo 2008 metais.

Žemiausios darbo jėgos sąnaudos  2011 m. užfiksuotos Bulgarijoje – 3,5 euro (12,1 lito), Rumunijoje – 4,2 (14,49 lito). Latvijoje sąnaudos įvertintos 3,9 (20,35 lito), Estijoje – 8,1 euro (27,95 lito). Daugiausia darbuotojas darbdaviui praėjusiais metais atsiėjo Belgijoje – 39,3 euro (135,59 lito), Švedijoje – 39,1 (134,89 lito) bei Danijoje – 38,6 (133,17 lito).

21 ES valstybėje 2011 m. darbo jėgos sąnaudos buvo užfiksuotos didesnės nei 2008 m., tuo metu Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje bei Didžiojoje Britanijoje praėjusiais metais sąnaudos buvo mažesnės nei prieš prasidedant recesijai. „Eurostat“ nepateikė praėjusių metų Graikijos duomenų.

Lietuvoje 2008 m. darbo jėgos sąnaudos buvo įvertintos 6 eurais (20,7 lito), 2009 m. – 5,6 euro (19,32 lito), 2010 m. sumažėjo iki 5,3 euro (18,29 lito).

Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, jog ketverių metų darbo užmokesčio sąstingio laikotarpis – kaina, kuri buvo sumokėta dėl neracionalaus ekonominio augimo: „Krizė mums smogė labiau, nes nuo 2004 m. darbo užmokestis augo du tris kartus sparčiau nei darbo našumas. Tad augimas buvo paremtas neracionaliu klestėjimu.“

Recesijos metu Lietuvos ekonomika susitraukė mažiausiai tarp trijų Baltijos šalių – maždaug 16 proc., tuo metu Estijoje – 19 proc., Latvijoje ekonomika smuko 25 proc.

Tačiau, remiantis „Eurostat“ duomenimis, valandinis darbo užmokestis šiose šalyse jau grįžo į buvusias pozicijas (Latvijoje) arba padidėjo – 0,1 proc. Estijoje.

N. Mačiulis teigia, jog šiose šalyse žymių darbo jėgos sąnaudų pokyčių pavyko išvengti liberaliau apibrėžiamais darbo santykiais. Viena taikytų priemonių – darbo valandų skaičiaus mažinimas, dėl ko beveik nepakito darbo jėgos sąnaudos.

Žinoma, negalima atmesti ir padidėjusio šešėlinės ekonomikos masto. Skaičiuojama, jog šiuo metu maždaug penktadalis dirbančiųjų gauna minimalią mėnesinę algą, tačiau kartu ir spėjama, jog didelei daliai darbuotojų prie oficialios algos išmokama ir neoficiali dalis. N. Mačiulio teigimu, tokiomis sąlygomis dirbančiųjų darbuotojų iš penktadalio galėtų būti mažiausiai pusė.

Darbo jėgos sąnaudos Lietuvoje nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio atsilieka bene keturis kartus, skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“. Lietuvio darbo jėga praėjusiais metais darbdaviui atsiėjo 5,5 euro (18,98 lito), ES vidurkis siekia 23 eurus (79,12 lito). Nepaisant didelio skirtumo, Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kurioje per ketverius metus darbo jėgų sąnaudų kreivė nusileido.

Be Lietuvos žemiausios darbo jėgos sąnaudos 2011 m. užfiksuotos Bulgarijoje – 3,5 euro (12,1 lito), Rumunijoje – 4,2 (14,49 lito) bei Latvijoje 3,9 (20,35 lito). Daugiausiai darbuotojas darbdaviui praėjusiais metais atsiėjo Belgijoje – 39,3 euro (135,59 lito), Švedijoje – 39,1 (134,89 lito) bei Danijoje – 38,6 (133,17 lito).

21 ES valstybėje 2011 m. darbo jėgos sąnaudos buvo užfiksuotos didesnės nei 2008 m., tuo metu Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje bei Didžiojoje Britanijoje praėjusiais metais sąnaudos buvo mažesnės nei prasidedant ekonominei recesijai. „Eurostat“ nepateikė praėjusių metų Graikijos duomenų.

Lietuvoje 2008 m. darbo jėgos sąnaudos buvo įvertintos 6 eurais (20,7 lito), 2009 m. – 5,6 euro (19,32 lito), 2010 m. sumažėjo iki 5,3 euro (18,29 lito).

Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, jog ketverių metų darbo užmokesčio sąstingio laikotarpis – kaina, kuri buvo sumokėta dėl neracionalaus ekonominio augimo: „Krizė mums smogė labiau, nes nuo 2004 m. darbo užmokestis du tris kartus augo sparčiau nei darbo našumas. Tad augimas buvo paremtas neracionaliu klestėjimu.“

Recesijos metu Lietuvos ekonomika susitraukė mažiausiai tarp trijų Baltijos šalių – maždaug 16 proc., tuo metu Estijoje – 19 proc., Latvijoje ekonomika smuko 25 proc.

Tačiau, remiantis „Eurostat“ duomenimis, valandinis darbo užmokestis šiose šalyse jau grįžo į buvusias pozicijas (Latvijoje) arba padidėjo – 0,1 proc. Estijoje.

N.Mačiulis teigia, jog šiose šalyse žymių darbo jėgos sąnaudų pavyko išvengti liberaliau apibrėžiamais darbo santykiais. Viena taikytų priemonių – darbo valandų skaičiaus mažinimas, dėl ko beveik nepakito darbo jėgos sąnaudos.

Žinoma, negalima atmesti ir padidėjusio šešėlinės ekonomikos masto. Skaičiuojama, jog šiuo metu maždaug penktadalis dirbančiųjų gauna minimalią mėnesinę algą, tačiau kartu ir spėjama, jog didelei daliai darbuotojų prie oficialios algos išmokama ir neoficiali dalis. N. Mačiulio teigimu, tokiomis sąlygomis dirbančiųjų darbuotojų iš penktadalio galėtų būti mažiausiai pusė.2 psl. >>

Puslapis 1
Array ( [0] => stdClass Object ( [guid] => ) [1] => stdClass Object ( [post_excerpt] => ) )

KOMENTARAI (0)

Dienos grafikas

Komentarai

Pamenate ryškiaspalvius, žibančius grupės ABBA kostiumus? Buvę jos nariai neseniai atskleidė, kad ne ...
Neįmanoma komentuoti politikos be Ukrainos. Rusų intervencija Kryme ir akivaizdus pasirengimas padalyti o ...
Po finansų krizės išpopuliarėjo bankų ir kitų finansų institucijų atsparumo testai. Pagal specialias ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


IQ Facebook'e

Visi straipsniai