Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Ekonomika

Debesys sklaidosi

Vilius PETKAUSKAS | 2015-04-13

Saulės miestas tikisi susigrąžinti šalies pramonės centro vardą. Šiauliuose verslo atsigavimo ženklai akivaizdūs, tačiau būsimos sėkmės formulėje tebėra per daug nežinomųjų.

Odos, televizorių, avalynės, trikotažo, statybos ir pieno pramonės gigantai, garsinę Šiaulius sovietmečiu, liko tik vyresnės kartos prisiminimuose. Nuo 1993 m. bankrutavusiose apskrities įmonėse darbo neteko daugiau kaip 11 tūkst. žmonių – 8 proc. darbo jėgos.

Šiandien Šiauliuose veikia vos viena bendrovė, samdanti daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų. Per pastaruosius devynerius metus 500–999 žmonių įdarbinusių įmonių sumažėjo triskart, o 2011–2012 m. šiame mieste apskritai nebuvo didelių darbdavių iš privačiojo verslo. Stingant darbo vietų, nemažai šiauliečių didesnių atlyginimų ieškoti išvyko į užsienį. Per pastaruosius du dešimtmečius vietos gyventojų sumažėjo net ketvirtadaliu.

Šie statistiniai duomenys rodo, regis, gana niūrią dabartinę Šiaulių padėtį. Tačiau vietos verslas tikina matantis pragiedrulių: 250–499 žmonių įdarbinusių įmonių skaičius jau pranoko ikikrizinį lygį, mieste užfiksuotas nedarbo lygis vienas mažiausių šalyje. Be to, Šiaulių pramoniniame parke (ŠPP) vasarį išnuomotas paskutinis žemės sklypas, o vietos verslininkai telkia pajėgas, kad pritrauktų užsienio kapitalo.

Pramonės ambicijos

Miesto valdžiai beveik 14 mln. eurų atsiėjęs ŠPP investuotojams perdavė paskutinį sklypą. Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus duomenimis, parkas sulaukė daugiau nei 35 mln. eurų investicijų, o duris atvėrus paskutinei gamyk­lai čia darbą bus radę daugiau nei 1,3 tūkst. žmonių.

ŠPP sudomino Švedijos, Nyderlandų, Farerų salų, Ukrainos ir Lietuvos investuotojus. Tarptautinio verslo dėmesį patraukė ne vien palyginti pigi darbo jėga – nauja infrastruktūra užsieniečiams pasirodė patrauklesnė nei gremėzdiški sovietiniai pastatai.

„Įmonės pasirinko Šiaulius pirmiausia dėl miesto geografinės padėties ir teritorijos su nauja infrastruktūra. Ne vienas investuotojas pabrėžė, kad kapitaliai remontuoti seno pastato tiesiog neapsimoka“, – IQ sakė Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vadovė Aistė Žalavičiūtė.

Miesto valdžia puoselėja planus investuotojų pritraukti ir į Šiaulių laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Kovo mėnesį LEZ administratoriaus konkursą laimėjo nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ atstovų įkurtos įmonės „Bendras verslas“ ir Kėdainių LEZ administruojančios įmonės „Progresyvūs verslo sprendimai“ konsorciumas.

Taip pat ketinama atnaujinti senąsias miesto pramonines erdves Gubernijos gyvenamajame rajone ir patalpas Pramonės gatvėje. Šimt­mečius verslo naudotose teritorijose infrastruktūros netrūksta, tačiau investicijų ir priežiūros stygius nualino senų sienų mūrą.

Aukšta pridėtinė vertė

Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. paskutinį ketvirtį vidutinis bruto mėnesinis atlyginimas Šiauliuose siekė 625 eurus – ketvirtadaliu mažiau nei Vilniuje ir 9 proc. nei Panevėžyje. Tokie skaičiai galbūt atrodytų patrauklūs pigios darbo jėgos ieškantiems investuotojams, tačiau nė kiek neguodžia pačių dirbančių asmenų. Oficialiai skelbiama, kad per 10 šalies narystės ES metų laimės ieškoti svetur išvyko daugiau nei 19 tūkst. šiauliečių, tačiau tikėtina, jog emigrantų srauto būta daug didesnio. Tiesa, emigracijos tempas po truputį slūgsta. Pernai išvyko 645 šiauliečiais daugiau, nei grįžo, – tai mažiausias rodiklis per 15 metų.

Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) prezidentas ir bendrovės „Putokšnis“ valdybos pirmininkas Alvydas Stulpinas nemėgino gražinti esamos padėties ir pripažino, kad vietos įmonės vis dar nepajėgios mokėti konkurencingų atlyginimų. Tad regionui lieka vienintelė išeitis – vilioti aukštą pridėtinę vertę kuriantį tarptautinį verslą. Vienas pirmųjų žingsnių – paskatos įdarbinti kvalifikuotų darbuotojų. Iki šiol nėra daug užsienio kapitalo įmonių, kurios kurtų aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas. „Kol kas ateinama pasinaudoti pigesne darbo jėga“, – apgailestavo asociacijos vadovas.

Tačiau norintys įsikurti Šiaulių LEZ ir naudotis mokesčių lengvatomis turės įdarbinti bent penkis specialisto kategoriją atitinkančius asmenis už kiekvieną hektarą išsinuomoto ploto. Taip 218 ha ploto zonoje darbą rastų 1090 aukštą pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai.

Panašios priemonės jau taikomos Lietuvoje besisteigiančiuose paslaugų centruose, kur dirbantiems asmenims mokami didesni už vidutinį atlyginimai. „Geriau mokamos darbo vietos grąžintų žmones į Šiaulius, todėl siekiame pritraukti aukštos pridėtinės vertės bendrovių“, – tikino A. Žalavičiūtė.

Gebėti prisitaikyti

Subyrėjus sovietinės pramonės monstrams, Šiauliuose jų vietą užėmė nedidelės įmonės. Kadaise nubrėžtą gana siaurą dviračių ir televizorių gamybos kryptį verslas greitai išplėtė, o neemigravę bankrutavusių įmonių darbuotojai prisitaikė prie naujų rinkos sąlygų. Buvę odos apdirbimo specialistai turimas žinias pritaiko baldų pramonėje, kuri sukuria 28 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto Šiaulių apskrityje. Panašiu keliu pasuko ir buvę tekstilės fabriko „Verpstas“ darbuotojai.

Sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, Šiauliuose ilgainiui būtų galima išvysti „Siemens“ ar „Bosch“ vardus.

Taigi Šiauliai neketina atsisakyti pramoninio miesto statuso, juolab kad šiame sektoriuje dirba penktadalis gyventojų. 60 proc. plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų taip pat tenka įvairiems pramonės sektoriams. Maža to, miestą atranda logistikos ir transporto įmonės – didžiausia Lietuvos krovinių vežimo bendrovė „Girteka“ Šiauliuose ketina sukurti daugiau nei 850 darbo vietų.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134633 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-04-01 10:58:22 [post_date_gmt] => 2015-04-01 08:58:22 [post_content] => (Getty Images nuotr.) [post_title] => 462140051 small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 462140051-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-04-01 10:58:22 [post_modified_gmt] => 2015-04-01 08:58:22 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134632 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/04/462140051-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 134634 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-04-01 10:59:08 [post_date_gmt] => 2015-04-01 08:59:08 [post_content] => [post_title] => Grafikas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-88 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-04-01 10:59:08 [post_modified_gmt] => 2015-04-01 08:59:08 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134632 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/04/Grafikas1.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai