Diskusijas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo lydi raginimai kartu kelti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Tačiau šis prašymas greičiausiai nebus pildomas, kol „Sodros“ deficitas bus pavojingai didelis.

Trišalė taryba vis dar derasi, iki kiek būtų būtų galima padidinti MMA. Vyriausybė siūlo nuo liepos 1 d. pakelti 50 litų, nuo kitų metų – iki 900 litų. Tuo metu profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai nori jau šiemet MMA padidinti iki 900 litų, kitąmet svarstyti ir apie 1000 litų ribą.

Profsąjungos bei smulkiųjų verslininkų atstovai taip pat ragina kartu su MMA proporcingai kelti ir NPD, kuris šiuo metu gaunantiems minimalią algą siekia 470 litų. Prie raginimų prisijungė ir kai kurie politikai, siūlantys NPD prilyginti MMA dydžiui.

Tačiau Vyriausybė kratosi pasiūlymo – esą valstybės biudžetas prarastų per daug pajamų. Didžiųjų darbdavių atstovai su tuo sutinka ir dar priduria – didesnis NPD neišspręs mažiausiai uždirbančiųjų problemos, tik palengvins nesąžiningai rinkoje veikiančių įmonių finansinę padėtį.

Pliusas „šešėlininkams“

Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, mano, jog profesinių sąjungų ir smulkiųjų verslininkų noras didinti NPD nebus patenkintas – tam nepritaria nei Vyriausybės, nei stambiųjų darbdavių atstovai. Anot jo, šalies biudžetas dar nėra stabilus, ir apie žymesnį neapmokestinamo minimumo didinimą bus galima kalbėti tik po kelių metų.

„Sodros“ biudžetui MMA didinimas nekeičiant NPD dydžio būtų naudingas. Minimalią algą pakeliant iki 850 litų, darbuotojas „į rankas“ gautų maždaug 36 litais daugiau, „Sodrai“ atitektų 20 litų daugiau.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje minimalią algą gavo maždaug 215,6 tūkst. darbuotojų. Jei MMA būtų padidinta 50 litų, „Sodra“ per metus gautų maždaug 4 mln. 312 tūkst. litų daugiau. Jei MMA būtų pakelta iki 900 litų, „Sodros“ įplaukos galėtų padidėti 8 mln. 624 tūkst litų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė anksčiau kalbėjo, jog „Sodros“ biudžeto deficitas kol kas per didelis, kad būtų galima kalbėti apie žymesnį pensijų bei draudžiamųjų pajamų didinimą. Tad ir aukštesnio NPD teks palaukti. I. Šimonytės manymu, „Sodros“ biudžeto skylės galėtų būti užlopytos iki 2020 metų.

J. Guzavičius taip pat aiškino, kad minimalią algą gaunančių darbuotojų mastai – apgaulingi. Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų spalio mėnesį mažiausia alga buvo mokama 20,8 proc. dirbančiųjų. Anot J. Guzavičiaus, klaidinga manyti, jog visi asmenys neturi kito pajamų šaltinio, dažnai – nelegalaus.

Pramonininkų atstovo teigimu, NPD kėlimas naudingas mažai daliai gaunančiųjų minimalią algą, tačiau dar naudingesnis „šešėlyje“ veikiantiems darbdaviams. Pakėlus MMA kartu su NPD, darbdavio išlaidos taip pat sumažėtų. J. Guzavičius pateikia statybų sektoriaus pavyzdį, kur, pasak jo, apie pusė įmonių slepia mokesčius: „Jei jau įmonė užsiima tokia praktika, tai pakėlus NPD įmonė išloštų. Tačiau labai abejoju, jog tokiu atveju pakeistų politiką ir pradėtų darbuotojams mokėti atlyginimus ne vokeliuose. Skaičiai, kiek šalyje dirba už mažiausią algą, yra išties neatspindintys tikrovės. Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kokia dalis jų prisiduria dirbdami nelegaliai, tada ir svarstyti, kiek iš tiesų reikia didinti NPD.“2 psl. >>