Ispanijai mėginant išsikapanoti iš skolų krizės ir kurpiant nusilpusių bankų gelbėjimo planą, gyvenimas pasidarė nesaldus ne tik patiems ispanams, bet ir atvykėliams iš kitų šalių. Tarp jų – ir lietuviams, kurių vis daugiau netenka darbo Ispanijos žemės ūkyje.

„Anksčiau daugelį mažiau apmokamų žemės ūkio darbų Ispanijoje atlikdavo imigrantai. Tarp jų – ir lietuviai. Jie šalies pietuose, Valensijos regione, turėjo labai gerą reputaciją, kalbant apie derliaus nurinkimą, auginimą. Dabar daugelis ispanų jau nori dirbti tuos darbus“, – portalui IQ.lt pasakojo Ispanijos lietuvių bendruomenės narė, 20 metų Madride gyvenanti dizainerė Ieva Čekuolytė.

Ji aiškino, kad situaciją apsunkino ir pasikeitę šalies darbo rinką reglamentuojantys įstatymai. Anksčiau žmonės, padedami laikino įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių, galėjo rasti darbą žemės ūkyje ir gauti minimalią algą. Tačiau dabar darbdaviai esą privalo įdarbinti mažiau žmonių ir mokėti jiems daugiau pinigų.

„Žmonės, atvažiavę dirbti laikinų darbų žemės ūkyje, juos praranda. Ir tai atspindi socialinė situacija: yra daugiau darbą praradusių, bėdoje atsidūrusių lietuvių, kurie artėja prie egzistavimo paraštėse. Yra buvę žmonių, kurie ir gatvėje gyveno. Tai nėra masinis reiškinys, bet situacija, be abejonės, yra pablogėjusi“, – kalbėjo I. Čekuolytė.

Ji pažymėjo, kad suprastėjusi situacija praktiškai neliečia didmiesčiuose (pavyzdžiui, Madride) gyvenančių mūsų tautiečių. Tai lemia faktas, kad jie dirba kitose srityse, pasinaudoja įgytu išsilavinimu, labiau integruojasi.

Anot I. Čekuolytės, į ekonomines Ispanijos problemas vietiniai gyventojai ir imigrantai reaguoja maždaug vienodai: „Kai gyveni toje šalyje, šalies problemos yra ir tavo. Tai priklauso nuo kiekvieno socialinės sąmonės, čia ne tautybės klausimas, kaip tu reaguosi į socialinius ir politinius pasikeitimus. Negali būti abejingas, bent jau mano atveju“.

Pašnekovės teigimu, neseniai pasikeitus Ispanijos vyriausybei visi šalies gyventojai pastebėjo, kad ekonominė šalies situacija nepasikeitė į gerąją pusę. Atvirkščiai: buvo imtasi netgi griežtesnių taupymo priemonių. „Praktiškai kiekvieną savaitę vyksta ministrų tarybos posėdis, vadinamas „juodasis penktadienis“. Visi drebėdami laukia to posėdžio rezultatų“, – sakė I. Čekuolytė.

Vis dėlto ji patikino, kad tautiečiai iš Ispanijos kol kas masiškai nebėga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 metais į Ispaniją išvyko 3535, o iš jos grįžo 247 lietuviai. Pernai šie skaičiai atitinkamai buvo 1948 ir 740.

Bankų gelbėjimas ir Europos nuolaidos

Itin griežtų taupymo priemonių Madridas ėmėsi Europos Komisijai (EK) nurodžius praėjusių metų pabaigoje 8,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekusį biudžeto deficitą sumažinti iki 5,3 proc. BVP šiemet (ankstesnė siekiamybė buvo 4,4 proc. BVP) ir 3 proc. kitąmet. Tačiau šios priemonės nedarbo lygį šalyje išaugino iki rekordinių 24,1 proc., o ūkį įstūmė į recesiją.  Per pirmąjį šių metų ketvirtį Ispanijos ekonomika smuko 0,3 proc. Tiek pat ji susitraukė ir per paskutinį praėjusių metų ketvirtį.2 psl. >>