Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Ekonomika

Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas

Vilius PETKAUSKAS | 2015-08-03

Europos Komisija (EK) karpo komisinius už atsiskaitymus kortelėmis. Bankai nesipriešina, bet kurpia planus apmokestinti kitas paslaugas.

Nuo gruodžio pradžios komercinės finansų įstaigos privalės sumažinti komisinius už atsiskaitymus kortelėmis. Naujas ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio dydžio numato, kad naudodami debeto kortelę mokėsime ne daugiau kaip 0,2 proc., o kredito – iki 0,3 proc. perlaidos vertės. Šiuo metu prekybininkai už atsiskaitymus kortelėmis bankams atseikėja 0,8–2 proc. (priklausomai nuo įmonės apyvartos) perlaidos dydžio komisinį mokestį.

„Visa Europe“ ir „MasterCard“ mokėjimo kortelių sistemos veikia taip, kad pinigus priimantis bankas mokestį perveda kortelę išdavusiai įstaigai. Pavyzdžiui, mokant „Swed­bank“ kortele per DNB administruojamą skaitytuvą, komisiniai atitenka pirmajam. Tačiau įrenginį administruojanti mokėjimo paslaugų teikėja mokestį susigrąžina iš savo kliento – prekybininko. Šio išlaidas padengia galutinis vartotojas, nes visos sąnaudos įskaičiuotos į paslaugų ir prekių kainą.

EK susirūpino, kad bankai diktuoja rinkos sąlygas, – išduoda ir korteles, ir skaitytuvus. Kadangi pirkėjai įprato atsiskaityti kortelėmis (įvedus eurą kai kurių bankų Lietuvoje klientai net 40 proc. dažniau renkasi mokėti kortele, o ne grynaisiais), skaitytuvą norima matyti ant kiekvieno prekystalio.

Lietuvoje didžiausius komisinius moka smulkiausi bankų klientai. Pavyzdžiui, sostinės senamiestyje įsikūrusi konditerijos gaminių kepyk­la vienam didžiųjų bankų atseikėja 1,8 proc. perlaidos vertės. IQ žiniomis, stambieji prekybos tinklai gali sutarti dėl mažesnių nei 1 proc. siekiančių komisinių. Skaitytuvą išsinuomojęs verslininkas tarifo negali skelbti viešai, todėl apie mokestį pirkėjai nežino.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad dėl sumažėjusio tarpbankinio mokesčio šalies verslas sutaupys iki 18 mln. eurų per metus. Sunku pasakyti, ar dėl to naudą pajus galutinis vartotojas, nes verslininkai greičiausiai nepuls procentu ar pusantro nurėžti kainų.

Gali atsirasti naujų prievolių klientams – pavyzdžiui, fiksuotas banko kortelės mokestis.

Tačiau tai, ką bendrovės sutaupo, finansų įstaigos praranda. Lietuvos banko vertinimu, 92 proc. mokėjimo kortelių yra išdavę „Swedbank“, SEB ir DNB (2012 m. duomenimis, atitinkamai 51, 27 ir 14 proc.). Remiantis jų metinėmis ataskaitomis, pajamos už komisinius iš mokėjimo kortelių praėjusiais metais „Swedbank“ uždarbį papildė 39,3 mln., SEB – 30 mln., o DNB – 8 mln. eurų. Tai sudaro atitinkamai 18,3, 16,8 ir 7,2 proc. išvardytų finansų įstaigų bendrų pajamų. Kadangi naujovės įsigalioja nuo gruodžio, jų poveikis bus matomas jau 2016 m. ataskaitose. Labiausiai nukentės mažiau kortelių išdavę ir skaitytuvų įrengę bankai.

„Bankai susidurs su dideliu iššūkiu, kaip atitinkamai didinti atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apyvartą“, – nerimo neslėpė SEB atstovas žiniasklaidai Arvydas Žilinskas.

Gali būti ir taip, kad mažėjančias pajamas kompensuos klientai. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas aiškino, kad nuostolių ant savo pečių kredito įstaigos neužsikraus: „Aišku, jei veikla taps nuostolinga, dalį išlaidų gali tekti perkelti klientams.“

„Visa Europe“ ir „MasterCard“ už galimybę naudotis mokėjimo kortelių sistema bankams taiko iki 1 proc. komisinius. Šie tarpbankinio mokesčio pavidalu perkeliami prekybininkams ir bankai dar prideda savo maržą. Tačiau komisinius apribojus iki 0,2–0,3 proc., jų gali nebeužtekti bankams sumokėti net „Visa Europe“ ir „MasterCard“, jei jie tarpusavyje nesusitars kitaip. Todėl gali atsirasti naujų prievolių klien­tams – pavyzdžiui, fiksuotas banko kortelės mokestis. Tai patvirtino ir SEB atstovai, dar pridūrė, kad ir verslui gali tekti didinti mokesčius, pavyzdžiui, už kortelių skaitytuvo administravimą.

Nors Lietuvos bankas tikina, kad už tokią praktiką komercinės finansų įstaigos sulauks sankcijų, baudos bus simbolinės. Siekiama, kad bankai vengtų ne finansinių nuostolių, o susigadinti reputaciją. Šios gali prireikti pretenduojant administruoti ES struktūrinių fondų lėšas. Tačiau uždirbti galima ir kitais būdais, pavyzdžiui, ketinama apmokestinti asmenines sąskaitas. Lietuvos bankas numato, kad, šiemet nacionalinėje teisėje įtvirtinus ES mokėjimų sąskaitų direktyvą, už sąskaitą tektų mokėti iki 2 eurų kas mėnesį.

Apynasris gryniesiems

Lietuvoje 81 proc. atsiskaitymų atliekama grynaisiais, todėl yra labai daug erdvės kortelėms populiarėti. Bankai iš šio prieaugio tikisi kompensuoti būsimas netektis. „Ilguoju laikotarpiu, daugėjant atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis vietų ir augant apyvartai, naujų tarpbankinių mokesčių poveikis turėtų išnykti“, – įsitikinęs „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius Ramūnas Strauka. Jei komisiniai susitraukia keturis kartus ar daugiau, tiek pat turi augti elektroninių atsiskaitymų mastas. Kad planas pavyktų, bus labiau apmokestinamos grynųjų pinigų operacijos.

Nuo liepos 9 d. SEB bankas sumažino nemokamai per mėnesį išgryninamų pinigų limitą – iki 500 eurų. Anksčiau buvo numatyta 1450 eurų suma. DNB bankas apmokestino visas grynųjų pinigų operacijas. Nuo rugpjūčio kiekvienas veiksmas prie bankomato kainuos 0,3 euro, o išgryninant daugiau nei 500 eurų per mėnesį bus taikomas 0,3 proc. paimamos sumos siekiantis mokestis. „Swedbank“ jau dabar nustatęs 580 eurų per mėnesį limitą. Šį viršijus, nuskaičiuojamas 0,4 proc. išgryninamos sumos mokestis.

Kreditų įstaigos ginasi, kad grynųjų pinigų apmokestinimas nesusijęs su EK sprendimu nustatyti komisinių už atsiskaitymus kortelėmis ribas. Esą tai sutapimas, nes bankai jau seniai skatino vartotojus atsisakyti grynųjų.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135846 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-30 13:16:36 [post_date_gmt] => 2015-06-30 11:16:36 [post_content] => (Getty Images nuotr.) [post_title] => GettyImages-134367993 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => gettyimages-134367993 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-30 13:16:36 [post_modified_gmt] => 2015-06-30 11:16:36 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135845 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/GettyImages-134367993.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 135847 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-30 13:17:20 [post_date_gmt] => 2015-06-30 11:17:20 [post_content] => [post_title] => Lentele 1 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => lentele-1-4 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-30 13:17:20 [post_modified_gmt] => 2015-06-30 11:17:20 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135845 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Lentele-1.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 135848 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-30 13:17:31 [post_date_gmt] => 2015-06-30 11:17:31 [post_content] => [post_title] => Lentele 2 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => lentele-2-7 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-30 13:17:31 [post_modified_gmt] => 2015-06-30 11:17:31 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135845 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Lentele-22.jpg [menu_order] => 3 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai