
Elektros energijos gamyba vien iš atsinaujinančių šaltinių yra idealisto svajonė, o pasaulyje dar ilgą laiką dominuos tradiciniai būdai. Tuo įsitikinęs pramoninės bendrovės ABB regiono vadovas Bo Henrikssonas, teigiantis, kad ekologija turi prasidėti ne nuo į šviestuvą įsuktos elektrą taupančios lemputės, o nuo pakeistų įpročių. Su pašnekovu apie elektros rinkos ateitį Lietuvoje ir pasaulyje kalbėjosi IQ ekonomikos redaktorius Andrius Matuliauskas.
- Su energetika susiję klausimai šiuo metu Lietuvoje kelia daug diskusijų. Ar tai neturėtų būti palikta spręsti specialistams?
– Lietuva nėra išskirtinė, šie klausimai vienaip ar kitaip iškeliami įvairių šalių visuomenėse. Pirmiausia, mes daugiau nebegalime gyventi be elektros, ir faktas, kaip stipriai esame nuo jos priklausomi, kartais ima gąsdinti. Dingus elektrai joks darbas – nei biure, nei gamykloje – tampa neįmanomas. Namie be elektros išsiversti šiandien taip pat nepavyks. Todėl klausimas, kaip ir iš kokių šaltinių užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą, yra svarbus kiekvienai šaliai. Lietuvoje šis klausimas tapo itin aktualus, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.
- Nors pastarąjį dešimtmetį nuolatos akcentuojamas poreikis pereiti prie atsinaujinančios energetikos, pasaulyje vis dar dominuoja tradiciniai elektros energijos gamybos būdai deginant anglį, mazutą ir dujas. Ar ši situacija artimiausioje ateityje galėtų stipriai keistis?
– Pasaulyje didėja spaudimas pereiti prie atsinaujinančių elektros energijos gamybos šaltinių. Bet kiek tai realistiška, priklauso nuo kainos. Kiekviena šalis siekia turėti kuo pigesnį elektros energijos gamybos būdą, nes tai reiškia konkurencinį pranašumą prieš kaimynines šalis.
Jei, pavyzdžiui, šiandien Lietuva nuspręstų tapti ekologiška šalimi ir elektrą gamintų tik iš atsinaujinančių šaltinių, nereikia daug gilintis ir skaičiuoti, kad suprastum, jog tai yra utopinis scenarijus. Nepaisant techninių dalykų, toks sprendimas kainuotų labai brangiai ir neigiamai paveiktų visos šalies ekonomiką, nes kaimyninės šalys įgytų konkurencinį pranašumą. Kita vertus, daug pasaulio šalių yra sutarusios mažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį, bet daugelis jų šių susitarimų nesilaiko, nes žino, kad taip gali pakenkti savo ekonomikai. Jeigu niekas ir toliau to nepaisys, taršos lygis ateityje didės, tai galop nulems dideles klimato ar sveikatos problemas, o ekonominė kaina irgi bus didžiulė. Tad visą laiką reikia ieškoti vidurio.
- Vadinasi, pasirinkimo nėra – arba elektrą gamini senais būdais, arba renkiesi naujus ir pralaimi kitoms šalims?
– Bet keistis reikia. Šiandien anglis sudaro didžiausią elektros energijos gamyboje dalį ir jos dalis ateityje mažės lėtai. Tai reiškia, kad reikia sparčiau vystyti technologijas, kurios leistų deginti anglį ir į aplinką išmestų mažiau teršalų.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)