Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 3,9 proc., išankstinius duomenis paskelbė Statistikos departamentas. Tai – kiek geresnis rezultatas, nei prognozavo ekonomistai.

Statistikos departamento teigimu, 2012 metų pirmąjį ketvirtį nustatytas teigiamas bendrosios pridėtinės vertės pokytis visose veiklos rūšyse, ryškiai dominuojančių veiklos rūšių nėra.

DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius įsitikinęs, kad šie BVP duomenys rodo lėtėjantį šalies ūkio augimą.

„Tai – ekonominės stagnacijos viruso sklandančio Vakaruose įtaka. Pasaulio ūkis vis dar buksuoja: JAV paskelbti pirmo 2012 metų ketvirčio ūkio augimo duomenys buvo blogesnis nei tikėtasi, o norint suskaičiuoti Europos Sąjungos (ES) valstybes nuslydusias į recesijos gniaužtus tuoj nebeužteks vienos rankos pirštų“, – sakė R. Bancevičius.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad didžiausios mūsų eksporto rinkos vis dar laikosi neblogai, o nepaisant lėtesnio Lietuvos ūkio augimo ateinančias ketvirčiais, mūsų ekonomika bus viena greičiausiai augusių Europos Sąjungoje šiais metais.

„Iš pirmo žvilgsnio, šis rodiklis (3,9 proc. – IQ) atrodo ne taip jau įspūdingai 2011 metų kontekste, tačiau aimanuoti tikrai nėra pagrindo. Atvirkščiai, svarbiausių Lietuvos ekonomikos sektorių padėtis yra stabili ir formuoja teigiamus ateities lūkesčius“, – BVP rezultatus komentavo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jis priminė, kad gerus rezultatus pastaruoju metu demonstravo tiek šalies pramonė, tiek mažmeninės prekybos įmonės.

„Nors euro zonos valstybių skolų krizė toli gražu nesibaigė, mūsų verslininkai didino eksporto tiek į Vakarus, tiek į Rytus apimtį. Beje, šių metų pradžioje eksporto į ES plėtra net pranoko prekių išvežimo į NVS šalis augimo tempus. Nepaisant susitraukusios daugelio euro zonos valstybių (išskyrus Vokietiją) paklausos, lietuviškos kilmės eksportas tebėra konkurencingas sąnaudų ir kainų požiūriu“, – pridūrė G. Nausėda.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis laikosi nuomonės, jog spartus ekonomikos augimas neturėtų stebinti: „Praėjusių metų pabaigoje išaugusi įtampa dėl euro zonos skolų krizės daugumai priminė 2008-ųjų rudenį. Tuomet prasidėjus pasaulinei finansų krizei Lietuvos ekonomika buvo beveik paralyžiuota ir patyrė precedento neturintį nuosmukį.

Tačiau šiuo metu situacija skiriasi iš esmės. Pirma, nors euro zonoje prasidėjo recesija, finansų krizės pavyko išvengti, o problemos išlieka izoliuotos viename regione ir nesutrikdė viso pasaulio prekybos. Antra, Lietuvos ekonomika šiuo metu yra subalansuota ir daug geriau pasirengusi priimti išorinius iššūkius“.

Vis dėlto, N. Mačiulio teigimu, neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos augimui šiemet turės valdžios sektoriaus išlaidos, kurios turėtų susitraukti 3 procentais. Be to, didelis neapibrėžtumas esą išlieka dėl eksporto tendencijų.2 psl. >>