Nors Graikijai pasitraukimas iš euro zonos prognozuojamas pastaruosius trejus metus, šalyje vis dar galima atsiskaityti eurais, tokio įvykio tikimybę atkakliai neigia ES politikai. Vis dėlto ne vienas ekonomistas tvirtina, kad tai anksčiau ar vėliau įvyks ir kad Graikija nebus vienintelė. Tačiau kaip viskas įvyks realybėje, niekas negali pasakyti, mat planu, kaip įstoti į euro zoną, politikai pasirūpino, o numatyti, kaip iš jos būtų galima pasitraukti, pamiršo.
Todėl britų verslininkas ir milijonierius lordas Simonas Wolfsonas praėjusių metų pabaigoje įsteigė milijono litų (250 tūkst. svaro sterlingų) vertės premiją tam, kas pateiks sklandžiausią šalies pasitraukimo iš euro zonos planą. Tokį savo sumanymą S. Wolfsonas grindė siekiu parodyti, kad pasitraukimas iš euro zonos nėra neįmanomas ir kad jis gali būti įvykdytas daugiau ar mažiau sistemingai, jeigu jam yra tinkamai pasiruošta.
Pasitraukimo scenarijus buvo galima pateikti iki šių metų pavasario, o juos galėjo teikti visi pageidaujantys, tad tarp bandančiųjų pasiūlyti geriausią sprendimą buvo net vienuolikmetis iš Olandijos. Tarp komisijos atrinktų 5 finalininkų buvo ekonomistai ir profesionalūs finansininkai, iš kurių praėjusį savaitgalį išrinktas nugalėtojas.
Juo tapo Rogeris Bootle’as su savo vadovaujama ekonomistų komanda iš konsultacijų kompanijos „Capital Economics“, kurių pasiūlytas pasitraukimo iš euro zonos planas kiek šmaikščiu pavadinimu „Leaving the Euro: A practical guide“ (liet. „Praktinis gidas, kaip išeiti iš euro zonos“) sulaukė geriausio komisijos įvertinimo.
Prizo steigėjas S. Wolfsonas teigė, kad laimėjęs planas iš pateiktų siūlymų išsiskyrė savo detalumu, nes autoriai apžvelgė praktiškai kiekvieną pasitraukimo iš euro zonos klausimą, t. y. finansinius, teisinius ir net techninius.
Iš tiesų daugybė dėl milijono besivaržiusių dalyvių siūlė panašų pasitraukimo scenarijų, kurio pagrindinis motyvas – slaptumas ir greitas perėjimas (kuris turėtų vykti savaitgalį) prie naujos valiutos. Kaip nurodė ekonomistai, chaotiškas ir lėtas pasitraukimas galėtų pasibaigti finansų sistemos bankrotu ir lemtų visos šalies bankrotą. Tiesa, šalies pasitraukimas iš euro zonos greičiausiai ir taip būtų laikomas faktiniu jos bankrotu, nes reikėtų persvarstyti visus jos įsipareigojimus.
Prizą laimėjęs R. Bootle’as įsitikinęs, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra kelių mėnesių klausimas, tai turėtų įvykti iki šių metų pabaigos. Jo nuomone, pasitraukimą šaliai iš euro zonos geriausia planuoti jo neviešinant ir apie jį kitoms valstybėms ir tarptautinėms institucijoms pranešti likus kelioms dienoms iki lemtingo įvykio. Pasitraukimo išlaikymas paslaptyje iki pačios pabaigos, pasak ekonomisto, yra svarbiausias veiksnys, kuris padės šalies vyriausybei apsisaugoti nuo išankstinės panikos. Beje, euro zonos subyrėjimą R. Bootle’as laiko sprendimo dalimi, o ne problema, nes kitaip būtų sunku tikėtis ekonomikos augimo Europoje.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)