Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Ekonomika

Euro nauda prieš sąnaudas

IQ | 2013-12-07

Artėjant sprendimui dėl Lietuvos pasirengimo įsivesti eurą vis garsiau skambės diskusijos apie vieningos valiutos privalumus ir trūkumus. Argumentų turės ir viena, ir kita pusė.

Sprendimo tikimasi 2014 metų pavasarį. Jei Europos Komisijos įvertinimas būtų teigiamas, Lietuva eurą galėtų įsivesti nuo 2015 metų pradžios.

Lengviausiai apčiuopiami pliusai – mažesnės palūkanų sąnaudos, sutaupyti pinigai valiutai keisti, didesnis eksportas. Su euro įvedimu susijusios sąnaudos – vienkartinės euro įvedimo išlaidos, Lietuvos įmokos ir įsipareigojimai Europos stabilumo mechanizmui (ESM), Lietuvos banko įmokos į Europos centrinio banko (ECB) kapitalą. Kaip trūkumas įvardijamas vienkartinis kainų padidėjimas po euro įvedimo.

Pinigai už naujus pinigus

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas konferencijoje „Pasaulis 2014“ teigė, kad vienkartinis kainų padidėjimas gali siekti 0,2-0,3 proc. punkto. Tokia prognozė paremta kitų šalių patirtimi.

„Mes manome, kad poveikis bus ketvirtadaliui krepšelio“, – teigė V. Vasiliauskas. Kainos padidės dėl kelių priežasčių: kainų apvalinimo, vartotojų „racionalaus neatidumo“. Sąnaudos, susijusios su euro įvedimu, taip pat greičiausiai bus perkeltos į galutinę produktų ir paslaugų kainą.

Lietuvos banko skaičiavimu, vienkartinės euro įvedimo sąnaudos – gryniesiems pinigams spausdinti ir pakeisti, informacinėms ir mokėjimo sistemoms pritaikyti, apskaitos sistemoms pertvarkyti – gali siekti 660-920 mln. litų (0,5-0,7 proc. BVP). Tiesa, dalis šių pinigų atiteks Lietuvos įmonėms.

Įstojusi į euro zoną Lietuva įsipareigos sumokėti savo įnašą į ESM. Įmoka sieks iš viso 300 mln. eurų (1,036 mlrd. litų) per penkerius metus. O maksimalūs įsipareigojimai esant poreikiui siektų 2,5 mlrd. eurų (8,632 mlrd. litų).

Įnašas į ESM bus vertinamas dviprasmiškai. „Ši skaidrė – euroskeptikų mėgstamiausia“, – pristatydamas galimus Lietuvos įnašus į ESM kalbėjo V. Vasiliauskas.

Euro zonos oponentai Lietuvos įsipareigojimus vertins kaip mokesčių mokėtojų pinigų skyrimą padėti Graikijai ir galbūt kitoms Pietų Europos šalims. Euro šalininkai atkreipia dėmesį, kad įnešusi savo dalį į ESM Lietuva pati galės naudotis šio fondo parama, jei tik to prireiktų. Parama šiuo atveju reiškia pigesnes nei rinkoje paskolas. Be to, ESM gali uždirbti pelno skolindamas, tad įnašą galima vertinti ir ne kaip išlaidas, o kaip investiciją.

Į ECB kapitalą Lietuva turėtų įmokėti 43 mln. eurų (148,47 mln. litų). Šie pinigai būtų skirti iš Lietuvos banko turto. Šio įnašo grąža – galimybė Lietuvos komerciniams bankams prieiti prie eurosistemos likvidumo. Lietuvos bankas gautų eurosistemos pelno dalį, proporcingą įnašui.

Sutaupytos palūkanos

Lengviausiai apčiuopiama euro įvedimo nauda – mažesnės palūkanos. Pasak V. Vasiliausko, labai tikėtina, kad priėmus sprendimą Lietuvai leisti prisijungti prie euro zonos bus padidintas šalies kredito reitingas. Likus 6-10 mėnesių iki euro įvedimo reitingai buvo padidinti Latvijoje ir Estijoje.

Aukštesnis reitingas atpigintų paskolas šaliai. Šiuo metu Latvija skolinasi pigiau nei Lietuva.

Lietuvos banko skaičiavimu, įvedus eurą vyriausybės vertybinių popierių palūkanos galėtų sumažėti 0,8 proc. punkto (pagal konservatyvųjį scenarijų – 0,18 proc. punkto), paskolų namų ūkiams palūkanos – 0,56 proc. punkto (pagal konservatyvųjį scenarijų – 0,34 proc. punkto), paskolų nefinansinėms įmonėms – 0,49 proc. punkto (pagal konservatyvųjį scenarijų – 0,26 proc. punkto). Jei taip atsitiktų, 2014-2022 m. (tiek laiko truks teigiamas euro įvedimo poveikis) už paskolas sutaupytų iš viso 3,9 mlrd. litų, arba 0,26 proc. BVP.

Litų ir eurų keitimo ir apsidraudimo nuo lito kurso svyravimų metinės nebankinio sektoriaus išlaidos sudaro apie 0,14 proc. BVP, arba 140 mln. litų per metus. Įvedus eurą šios išlaidos būtų sutaupytos. Tiesa, tiek pat sumažėtų bankų pajamos.

Beje, jei euras Lietuvoje būtų įvestas nuo 2007 metų (tąkart infliacija viršijo Mastrichto kriterijų mažiau nei 0,1 proc. punkto), iki 2012 m. būtų sutaupyta 6,2-7,8 mlrd. litų palūkanų.

Dėl euro įvedimo, anot V. Vasiliausko, laipsniškas eksporto padidėjimas siektų 5 proc., o bendras eksporto vertės prieaugis 2015-2022 m. siektų 34 mlrd. litų.

Siauras langas

Kitų metų pirmoje pusėje Europos Komisija vertins, ar Lietuvos ilgalaikės palūkanų normos, nacionalinės valiutos ir euro kurso svyravimo ribos, valstybės skola, infliacija ir biudžeto deficitas atitinka Mastrichto kriterijus.

Pirmus tris kriterijus Lietuva atitinka su „atsarga“. Remiantis prognozėmis, infliacija taip pat neturėtų kelti problemų. Daugiau abejonių kelia biudžeto deficitas. Jis, remiantis Lietuvos banko prognoze, šiemet sieks 2,9 proc. BVP, kai kriterijus yra 3 proc. Jei šįkart įsivesti eurą sukliudytų biudžeto deficitas, ateityje problemų vėl gali kelti infliacija.

Konferencijoje „Pasaulis 2014“ kalbėjęs Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje profesorius Mortenas Hansenas pabrėžė, kad šįkart infliacinis tarpsnis itin palankus tiek Lietuvai, tiek Latvijai. „Mastrichto infliacijos kriterijus – tai mažas galimybių langas“, – sakė M. Hansenas.

Pavyzdžiui, eurą jau turinti Estija šiuo metu nebeatitiktų Mastrichto infliacijos kriterijaus. Taip yra dėl to, kad kriterijus skaičiuojamas iš 28 ES narių atrenkant tris, kuriose infliacija – mažiausia, ir prie jų infliacijus vidurkio pridedant 1,5 proc. punkto. Pasak M. Hanseno, iš 28 šalių visada atsiras trys, kuriose infliacija – itin maža.

Be to, kuo didesnis BVP vienam gyventojui, tuo didesnis ir kainų lygis. Tad kol Lietuva vysis kitas šalis pagal pragyvenimo lygį, infliacija veikiausiai bus didesnė.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 124787 [post_author] => 575 [post_date] => 2013-12-07 15:07:56 [post_date_gmt] => 2013-12-07 13:07:56 [post_content] => (O. Lukošiaus nuotr.) [post_title] => SSE Riga profesorius Morten Hansen [post_excerpt] => „Aiškinkite žmonėms dar ir dar kartą, nors galiausiai jie vis tiek paklaus, kodėl jūs jiems nieko nesakėt“, - patarimą davė SSE Riga profesorius M. Hansenas. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => photo-2 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2013-12-07 15:07:56 [post_modified_gmt] => 2013-12-07 13:07:56 [post_content_filtered] => [post_parent] => 124783 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2013/12/photo.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai