Dešimties metų trukmės obligacijų palūkanoms nenumaldomai artėjant prie 8 proc., Ispanijos pareigūnai priversti neigti kalbas, kad Vokietija verčia juos prašyti 300 mlrd. eurų paramos paketo. Problemos nesibaigia ir kitose euro zonos valstybėse. Kliūva net Vokietijai, neva jau užsikrėtusiai „euro zonos gripu“.
Šios savaitės pradžioje ispanų laikraštis „elEconomista“ pranešė, kad Vokietija paragino Ispaniją pasibelsti į Europos Sąjungos (ES) finansinių institucijų duris ir paprašyti 300 mlrd. eurų finansinės paramos. 100 mlrd. eurų šaliai esą būtų skirta iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), o likusią dalį atseikėtų kiek vėliau pradėsiantis veikti Europos stabilumo mechanizmas.
Nors šį pranešimą „Bloomberg“ agentūrai nedelsdama paneigė Ispanijos ekonomikos ministerija, finansinė šalies padėtis kelia itin daug nerimo. Dešimties metų trukmės Ispanijos obligacijų pelningumas trečiadienį pasiekė 7,74 proc. Tuo metu dvejų metų trukmės obligacijų palūkanos pirmą kartą nuo 1996 m. viršijo 7 proc. ribą.
Finansų rinkų, regis, nenuramino faktas, kad euro zonos finansų ministrai formaliai patvirtino memorandumą, pagal kurį Madridui bus paskolinta iki 100 mlrd. eurų bankams gelbėti. Tikslus paskolos dydis turėtų paaiškėti tik rugsėjį, kai Ispanijos vyriausybė gaus bankuose atliekamo audito rezultatus. Tačiau pirmoji paskolos dalis – 30 mlrd. eurų – galėtų būti pervesta jau liepos pabaigoje. Taip esą rinkoms būtų parodyta, kad parama Ispanijai nėra tušti pažadai.
Itališkos bėdos
Su savo problemomis nesusitvarko ir Italija. Jos obligacijų pelningumas nedaug atsilieka nuo Ispanijos. Maža to, bankroto šmėkla klaidžioja ir dešimtyje Italijos miestų. „The Telegraph“ naujienų svetainė, remdamasi Italijos žiniasklaida, praneša, kad tarp miestų, kurie gali pritrūkti lėšų, yra Neapolis ir Palermas.
Įspėjimas apie bankrutuoti galinčius Italijos miestus viešumoje pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai šalies ministras pirmininkas Mario Monti išreiškė nuogąstavimus, kad Sicilijos regionas, turintis palyginti didelę fiskalinę autonomiją, balansuoja ant bankroto ribos.
„Situacija blogėja kiekvieną dieną“, – premjerui antrino Graziano Del Rio, Italijos savivaldybių tarybų asociacijos prezidentas.
Pietų Italija ilgus metus kentėjo nuo netinkamo valdymo, korupcijos, ES lėšų švaistymo ir mafijos. Tačiau probleminių miestų sąraše rikiuojasi ir šiaurinės dalies miestai, tokie kaip Aleksandrija.
Italijos vyriausybė šiais metais provincijų finansavimą planuoja sumažinti 500 mln. eurų. Kitąmet žadama nurėžti dar milijardą.
Inspektoriai grįžta
Tuo metu į Graikiją grįžta ES, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo inspektoriai. Jie turės įvertinti, ar verta toliau palaikyti šalies ekonomikos gyvybę injekcijomis iš 130 mlrd. eurų paskolos paketo, ar leisti jai bankrutuoti. Trys ES pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad „troikos“ verdiktas greičiausiai bus toks – Atėnai nepajėgs grąžinti sukauptų skolų be tolesnio restruktūrizavimo. Tačiau vargu ar kuri nors valstybė narė ir ECB norės imtis tokių drastiškų veiksmų.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)