Ekonominių sunkumų ir politinio chaoso purtoma Graikija priėjo ribą, kai trauktis iš tiesų nebeliko kur. Šalies gyventojai ir politikai turi apsispręsti, ar toliau stengtis gyventi pagal išgales, ar skelbti bankrotą ir nerti į krizės dugną.
Gegužės 6-ąją vykusius parlamento rinkimus laimėjusioms partijoms nesugebėjus suburti naujo ministrų kabineto, Graikijoje birželio 17 dieną vyks pakartotiniai rinkimai. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad juos laimėtų radikalių kairiųjų pažiūrų partija „Syriza“, griežtai nepritarianti taupymui, kurio mainais į finansinę paramą iš graikų reikalauja Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB).
Pakartotiniuose rinkimuose „Syriza“ galėtų sulaukti 20,5 proc. gyventojų palaikymo. Palyginimui: gegužės 6-ąją už šią partiją balsavo 17 proc. į rinkimus atėjusių gyventojų. Toliau greičiausiai rikiuotųsi taupymo šalininkės – konservatorių „Naujoji demokratija“ galėtų gauti 19,4 proc. balsų, o socialistų „Pasok“ palaikytų 11,8 proc. gyventojų, Graikijos laikraštyje „Eleftheros Typos“ paskelbtos gyventojų apklausos rezultatus cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.
Būtent šios trys išvardytos partijos nesugebėjo susiderėti dėl naujos vyriausybės po gegužės 6-osios parlamento rinkimų. Todėl lieka visiškai neaišku, ar jos pajėgtų tai padaryti po pakartotinio balsavimo.
Situaciją komplikuoja tai, kad kitą mėnesį graikai turi pristatyti planą, pagal kurį mainais į tolesnę finansinę pagalbą įsipareigotų 2013 ir 2014 metais sutaupyti dar 11 mlrd. eurų. Jeigu iki to laiko nebus suburta nauja vyriausybė, kuri galėtų derėtis su tarptautiniais skolintojais, Graikija gali pritrūkti pinigų jau birželio pabaigoje.
„Toks bankroto scenarijus – „techninis bankrotas“ – dėl to, kad politikai nesugeba laiku suburti vyriausybės ir laiku negauna dalies finansavimo iš oficialių tarptautinių institucijų yra galimas. Manau, kad tai galėtų būti šokas, kuris tarsi pažadintų pačius graikus“, – svarstė Nerijus Mačiulis, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad šiuo metu didžioji dalis lėšų, kurias Graikija gauna iš TVF, EK ir ECB yra skiriama pensijoms ir valstybės tarnautojų atlyginimams. Todėl „defoltą“ pirmiausia pajustų ne Graikijos kreditoriai (šiuo metu nevyksta anksčiau išleistų obligacijų išpirkimai), o jiems priklausančių pinigų negausiantys šalies gyventojai.
Tiesa, galimas ir toks variantas, kad įsipareigojimų nevykdančiai Graikijai „troika“ vis dėlto skirtų reikalingas lėšas. Mat leidus šaliai bankrutuoti būtų labai aiškiai pademonstruota, kad kelerius metus trunkantis šimtų milijardų eurų vertės gelbėjimo planas žlugo.
Leidus šaliai bankrutuoti būtų labai aiškiai pademonstruota, kad kelerius metus trunkantis šimtų milijardų eurų vertės gelbėjimo planas žlugo.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)