Beveik padvigubėjusi Ispanijos skolinimosi kaina pasėjo nerimą, kad šiai šaliai bus per brangu skolintis rinkoje. Tačiau aukšti Ispanijos ir Europos Sąjungos pareigūnai tuoj pat suskubo neigti, kad Ispanijai gali prireikti tarptautinių kreditorių paramos, nors ji šaliai buvo anonimiškai prognozuojama dar prieš kelerius metus.

Antradienį vykusiame obligacijų aukcione Ispanija pasiskolino iš viso 3 mlrd. eurų, o jos skolinimosi kaina, palyginti su prieš mėnesį vykusiu aukcionu, išaugo beveik dvigubai, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

BBC naujienų svetainė skaičiuoja, kad palūkanos, kurias Ispanija mokės už 12 mėnesių trukmės obligacijas, pasiekė 2,6 proc. Kovo mėnesį vykusiame aukcione jos buvo 1,4 proc. 18 mėnesių trukmės obligacijų palūkanos ūgtelėjo nuo 1,7 iki 3,1 proc.

Pabrangęs skolinimasis trumpam laikotarpiui paskatino spekuliacijas, kad dar smarkiau gali pabrangti 10 metų trukmės paskolos. Pastarųjų obligacijų aukcionas numatomas ketvirtadienį.

Anksčiau šią savaitę Ispanijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas viršijo 6 proc. ribą. Prie 7 proc. ribos artėjančios palūkanos išpranašavo paramos paketus Airijai, Graikijai ir Portugalijai. Palyginimui: stipriausia euro zonos ekonomika Vokietija už 10 metų trukmės obligacijas moka 2 proc. ribos nesiekiančias palūkanas.

Taip pat skelbiama, kad investuotojai nerimauja gavę duomenų, jog Ispanijos bankai yra visiškai priklausomi nuo skubių Europos centrinio banko (ECB) paskolų. O Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pareiškė, kad Ispanijos padėtis dabar yra blogesnė nei prieš tris mėnesius.

Todėl Ispanijos centrinio banko vadovas Miguelis Angelas Fernandezas Ordonezas, kalbėdamas parlamento biudžeto komitete pareiškė, kad centro dešiniųjų vyriausybės taupymo priemonės, skirtos mažinti deficitą, yra būtinos, jeigu šalis nori atgauti prarastą investuotojų pasitikėjimą.

„Įtampa, kurią patiriame pastarosiomis savaitėmis, primena, kad krizė dar toli gražu nesibaigė, kad mūsų ekonominė situacija kelia rūpesčių Europai“, – sakė centrinio banko vadovas.

Šiemet Ispanija biudžeto deficitą turi sumažinti nuo 8,5 iki 5,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Šalies pareigūnai siekia įtikinti skeptiškas finansų rinkas, kad gali tai padaryti net tuo metu, kai ekonomika smunka, o nedarbo lygis auga.

Ispanijos centrinio banko vadovas antradienį paneigė, kad šaliai gali prireikti tarptautinių kreditorių paramos. Tokios pat pozicijos laikėsi ir euro zonos grupės pirmininkas Jeanas–Claude’as Junckeras, tikinęs kad Ispanijos finansų konsolidacija yra įspūdinga, o reformos vyksta gerai. „Noriu paraginti finansų rinkas elgtis racionaliai“, – sakė jis.

Tiesa, dar prieš savaitę Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindosas atsisakė paneigti kalbas, kad šaliai gali prireikti finansinės paramos. Bet tai nebūtinai yra ženklas, jog Ispanijoje viskas gerai. Tiek Europos Sąjungos (ES), tiek jos valstybių narių pareigūnai, bandydami laimėti laiko, privalo neigti kalbas apie tai, jog joms gali prireikti piniginės paramos. Todėl L. de Guindoso tyla gali būti kur kas iškalbingesnė nei kelių kitų pareigūnų neiginiai.2 psl. >>