Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Ekonomika

Grėsmės ir galimybės

Andrius MATULIAUSKAS | 2014-12-28

Ne tokie geri, kaip atrodė iš pradžių. Ne tokie blogi, kaip buvo galima tikėtis vėliau. Taip investuotojai apibūdina 2014 m. ir su santūriu optimizmu žvelgia į būsimuosius.

Nors pasaulyje kilo geopolitinių neramumų, 2014-ieji daugelio investuotojų atmintyje turėtų išlikti kaip gana geri metai. Finansų rinkos ne kartą šturmavo naujas aukštumas, o optimistiškai į ateitį žvelgiančių rinkos dalyvių skaičius pasiekė prieš 2008 m. recesiją buvusį lygį. Aišku, inteligentiškiems investuotojams šie faktai turėjo tapti įspėjamuoju signalu – istorija ne sykį pamokė, kad visuotinę euforiją pakeičia nusivylimas ir kainų griūtis.

Vis dėlto rudeniop matyta nedidelė finansų rinkų korekcija nesukėlė sniego gniūžtės efekto. Veikiau įvyko priešingai – daugelis investuotojų tai palaikė sveikumo ženklu ir nesiėmė masiškai atitraukti investicijų. Tad gruodžio viduryje dalis turto klasių sugebėjo išsaugoti sugeneruotą grąžą ir metus baigė su solidžiu prieaugiu.

Pavyzdžiui, besivystančių rinkų akcijos per pastaruosius metus atnešė maždaug 5 proc. grąžą, o į tarptautinį nekilnojamąjį turtą investuojantys indeksų fondai išsiskyrė maždaug 3,5 proc. prieaugiu. Tiesa, geriausiai sekėsi turto klasėms, kurių pavadinime buvo trys raidės – JAV. Šios šalies valiuta šoktelėjo apie 10 proc., įmonių akcijų kainos pasistiebė 18 proc. Nepralenkiamas išliko JAV nekilnojamasis turtas – jo prieaugis sudarė net 28 proc.

Nuotaikas diktavo geopolitika

Finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ fondų valdytojo Donato Frejaus nuomone, 2014-ieji finansų rinkoms buvo ypač geri. „Nors pasaulyje neišvengta šoko ir negerovių per tuos metus, finansų rinkos ganėtinai sėkmingai atsilaikė. Būta labai trumpų korekcijų, tačiau akcijų kainoms pavyko pakilti į naujas rekordines aukštumas. O obligacijų palūkanos, nors atrodė, kad jos nebeturi kur trauktis, dar labiau sumažėjo ir pakėlė investicijų į obligacijas vertę“, – pasakojo D. Frejus.

Darius Daubaras, investicijų banko „J. P. Morgan“ privatus bankininkas, 2014-uosius įvertino kaip permainingus. Anot jo, pirmas metų pusmetis buvo gana pozityvus, abiejose Atlanto vandenyno pusėse – tiek JAV, tiek Europoje – vyravo teigiamos nuotaikos, statistiniai duomenys rodė, kad šių regionų ekonomika atsigauna. Metų pradžioje prognozuota, kad JAV ūkis stiebsis 3,1 proc., o euro zona – 1 proc. Antrą pusmetį lūkesčius teko apkarpyti. „Posūkis duobėtu keliu užfiksuotas trečią ketvirtį, o rugsėjį–lapkritį įvyko korekcija“, – apibendrino D. Daubaras.

Pašnekovo teigimu, tokį investuotojų nuotaikų pokytį lėmė geopolitinės krizės – paaštrėjęs Rusijos ir Ukrainos konfliktas, siaučiantys Islamo valstybę bandantys įkurti teroristai Artimuosiuose Rytuose. Prie to prisidėjo ir su recesija flirtuojanti euro zonos ekonomika, taip pat prastos makroekonominės žinios iš tokių didžiųjų jos narių kaip Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos.

Kaip minėta, viskas, kas susiję su JAV ekonomika ir šios šalies rinka, atsilaikė prieš svyruojančias nuotaikas. Kitapus Atlanto vandenyno išliko pastariesiems keleriems metams būdinga Amerikos ūkio atsigavimo tendencija, kurią D. Daubaras įvardijo kaip fenomenalią. Be to, gruodžio pradžioje pateikti naujausi JAV ekonomikos rodikliai patvirtino, kad šiai šaliai pavyko grįžti į tvaraus augimo kelią. 2014-aisiais pasiekto pagreičio amerikiečiams turėtų pakakti ir 2015 m. Vitaminai JAV, kaip viso pasaulio ekonomikai, turėtų būti ir pastebimai atpigusi nafta.

Dabar matomos rizikos

Kokiomis nuotaikomis gyvens finansų rinkos prasidėjus 2015 m., D. Daubaro nuomone, labiausiai priklausys nuo to, kokia bus geopolitinė padėtis ir kaip euro zonos šalims seksis paskatinti stagnuojantį ūkį. Pavyzdžiui, Rusijos agresija ir po to Vakarų šalių pritaikytos sankcijos paskatino smarkiai susitraukti kapitalą, milžinišką rublio kurso nuosmukį ir, tikėtina, ūkio krizę. Negana to, autokratiškasis šios valstybės lyderis Vladimiras Putinas kol kas nenori keisti užsienio politikos kurso, todėl išlieka naujų sankcijų tikimybė, o santykiai su Europa toliau aižės.

Vis dėlto Senajam žemynui daugiausia ekonominių sunkumų kelia ne atsakomieji Maskvos veiksmai ir draudimas importuoti europietiškas prekes, o itin lėti didžiųjų euro zonos šalių sūkiai ar stagnacija. Nors Europos centrinis bankas (ECB) kūrybiškai siekia įpūsti daugiau gyvybės euro zonos ūkiui, kliautis vien pinigų politikos priemonėmis yra per maža.

Kreditavimas ir pasikeitusios vartotojų nuotaikos Europos regione greičiausiai bus svarbesnė varomoji ūkio jėga negu valstybių atidėliojamos struktūrinės reformos.

„Europoje investuotojai pirmiausia įžvelgia ne geopolitinę, o makroekonominę riziką. Tai didžiausia rinka pasaulyje tiek pagal vartotojų skaičių, tiek pagal ūkio aktyvumą. Jeigu ji neras sprendimų, kaip išsilaisvinti iš stagnacijos ar lėto augimo pinklių, tai gerokai paveiks investicijas. Tokios šalys kaip Italija, Prancūzija ar Vokietija turi ryžtingai imtis permainų. Italijoje ir Prancūzijoje svarbios darbo rinkos reformos, Vokietija galėtų pradėti didinti viešąsias išlaidas investuodama, pavyzdžiui, į infrastruktūros objektų atnaujinimą“, – kalbėjo D. Daubaras.

Investuotojų nuomone, lėtesnis negu 1 proc. metinis ūkio prieaugis euro zonoje yra nepatenkinamas galvojant apie ilgalaikę tvarią plėtrą. Kol Europos makroekonominiai duomenys nerodys atitinkamo signalo, tol priežasčių nuogąstauti bus užtektinai.

Dar vienu nežinomuoju reikėtų vadinti svarbiausių centrinių bankų veiksmus ir tikėtinus jų politikos pokyčius. Nors ECB žingsniai nekelia abejonių, ir rekordiškai žemos bazinės skolinimosi palūkanos išliks bent artimiausius metus, jam giminingos JAV ir Jungtinės Karalystės institucijos ryšis pradėti palūkanų didinimo ciklą. Galbūt ne taip reikšminga, kurioje Atlanto vandenyno pusėje jos ims kilti pirmiausia, svarbiausia – kokiu tempu jos bus didinamos. Kita vertus, daugelis investuotojų įsitikinę, kad tiek Federalinė rezervų sistema, tiek Anglijos bankas bus itin atsargūs ir palūkanas kilstelės lėtai. Todėl nei ekonomika, nei finansų rinkos neturėtų patirti šoko.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133186 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-12-22 10:53:05 [post_date_gmt] => 2014-12-22 08:53:05 [post_content] => (All Over Press nuotr.) [post_title] => DAX Kurve | DAX Display | [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => dax-kurve-dax-display [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-12-22 10:53:05 [post_modified_gmt] => 2014-12-22 08:53:05 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133185 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/12/AOP15.19324702-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 133187 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-12-22 10:53:23 [post_date_gmt] => 2014-12-22 08:53:23 [post_content] => [post_title] => grafikas1 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas1-5 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-12-22 10:53:23 [post_modified_gmt] => 2014-12-22 08:53:23 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133185 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/12/grafikas1.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 133188 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-12-22 10:53:40 [post_date_gmt] => 2014-12-22 08:53:40 [post_content] => [post_title] => grafikas2 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas2-5 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-12-22 10:53:40 [post_modified_gmt] => 2014-12-22 08:53:40 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133185 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/12/grafikas2.jpg [menu_order] => 3 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai