Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Ekonomika

Ir viena moteris viską keičia

Andrius Matuliauskas | 2015-03-05

Amerikietė Ann Senn ilgus metus ėjo vadovaujamas pareigas tarptautinėje konsultacijų įmonėje „Deloitte“. Dabar ji įgyvendina visuomenines iniciatyvas ir agituoja už lygias moterų ir vyrų galimybes profesinėje srityje. Apie iššūkius, su kuriais moterys susiduria darbo rinkoje, pašnekovė pasakojo Andriui Matuliauskui.

Per pastaruosius keletą dešimtmečių situacija dėl lyčių lygybės išsivysčiusiose šalyse itin pagerėjo. Kaip manote, kodėl sustiprėjo karjeros siekiančių moterų padėtis?

– Atsakysiu šiek tiek plačiau. Dirbau daugiau kaip 40 metų, pastarąjį dvidešimtmetį teko darbuotis su tarptautinėmis bendrovėmis. Mačiau daug pokyčių ir iš tiesų pastebimai pagerėjo situacija, apie kurią kalbėjote. Šiandien kur kas daugiau moterų įsitraukusios į darbo rinką negu prieš ketvirtį amžiaus. Dabar joms lengviau dirbti nei anksčiau. Tačiau dar yra iššūkių.

Šiems pokyčiams didelę įtaką turėjo švietimas. Jeigu pažiūrėtumėte į universitetų absolventų skaičių, kai kuriose šalyse pusė jų ar net didesnė dalis yra moterys. Todėl šiandien pagal išsilavinimo lygį šios prilygsta vyrams ar net juos lenkia. Daug gabių moterų yra darbo rinkoje, tik jos dažniausiai užima žemesnes pozicijas.

Tad vadovų srityje pokyčiai ne tokie spartūs. Jei pažiūrėsite į sąrašą „Fortune 500“, vadovaujamas pozicijas užimančių moterų dalis šiose įmonėse sudaro mažiau negu 15 proc., moterų direktorių dalis siekia 5 proc. Tad žemesnėse pozicijose lygybės pakanka, bet aukštesnėse jos trūksta. Aišku, vadovių po truputį daugėja, bet didysis pokytis dar turi įvykti. Ir tai milžiniška galimybė.

Kiek viešosios politikos iniciatyvos prisidėjo prie permainų?

– Ligšiolinius pokyčius nulėmė pats verslas. Suvokta, kad jei moterys ateina dirbti į žemesnes pareigas ir vėliau nematydamos karjeros galimybių palieka bendrovę, tai verslui kainuoja pinigus. Tad ne vienus metus dedamos pastangos, kad kuo daugiau moterų pakiltų į vidurinę ar aukštesniąją grandį.

Kalbant apie viešosios politikos iniciatyvas, didžiausią pokytį nulėmė lygiavertės galimybės švietimo srityje, taip pat sporte. Pavyzdžiui, JAV prieš kelis dešimtmečius priimtas švietimo įstatymas „Title IX“ nustatė, kad universitetinės moterų sporto komandos gautų tokį patį finansavimą kaip ir vyrų. Tai padėjo išugdyti ne tik protingų, bet ir savimi pasitikinčių, tvirtą laikyseną turinčių moterų kartą.

Moterims trūksta pasitikėjimo savimi. Tyrimai atskleidžia, kad jos mažiau pasikliauna savo jėgomis, ne taip užtikrintai pretenduoja į naujas darbo vietas.

Kai kurios dabartinės viešosios politikos iniciatyvos skamba kontroversiškai, pavyzdžiui, reikalavimas numatyti kvotas moterims bendrovių valdybose. Tai gali turėti ir pranašumų, ir trūkumų. Šis nurodymas kyla iš to, kad abiejų lyčių atstovų lygybės nepavyksta pasiekti kitomis priemonėmis. Ir įstatymai tokį pokytį gali paspartinti.

Svarbiausią dalyką, kuris padėjo pasiekti didesnę lygybę, jau paminėjote. O kokia pagrindinė kliūtis? Galbūt vyrai?

– Nemanau, kad jie per se yra didžiausia kliūtis. Įsitikinimas, kad tokia yra pasaulio tvarka ir taip turi būti, šiuo metu yra esminis pokyčių stabdys.

Kodėl moterys taip greitai nekyla karjeros laiptais versle? Anksčiau teigta, kad joms trūksta gebėjimų. Bet jei tai ir buvo tiesa, švietimas šią spragą pašalino ir šiandien kai kurios net labiau išsilavinusios už vyrus, jų įgūdžiai geresni. Taip pat sakoma, kad moterys nelinkusios bendradarbiauti, joms trūksta komandinės dvasios. Tai netiesa, jos gali puikiai dirbti grupėje. Dar teigiama, esą šios lyties atstovės ne tokios motyvuotos kaip vyrai ir neparodo didesnio noro gauti aukštesnes pareigas. Bet tyrimai patvirtina, kad moterys neką mažiau motyvuotos ir kad joms lygiai taip pat rūpi karjera.

Kokios tikrosios kliūtys? Gana nauji tyrimai rodo, kad viena jų yra ribotas pažinčių ratas, t. y. žmonės, kuriuos tu pažįsti ir kurie tau gali padėti įvairiais atvejais. Nors moterys geba bendrauti ir palaikyti santykius, jų pažinčių ratas dažniausiai ne toks galingas kaip vyrų.

Kitas veiksnys, kuris man iš tikrųjų nepatinka, – moterims trūksta pasitikėjimo savimi. Tyrimai atskleidžia, kad jos mažiau pasikliauna savo jėgomis, ne taip užtikrintai pretenduoja į naujas darbo vietas. Pavyzdžiui, vyrai pabandys pasinaudoti nauju darbo pasiūlymu, jei turės tik 50–60 proc. reikiamos kvalifikacijos. Moterys teiks paraišką tik tuomet, jei jų kvalifikacija reikalavimus atitiks beveik 100 proc. Svarbi ir visuomenė, kurioje vyrauja tam tikros išankstinės nuostatos, kaip turi elgtis ir vienos, ir kitos lyties atstovai. Štai dar vienas pavyzdys. Kartą atliktas tyrimas, kurio dalyviams reikėjo įsivaizduoti save einančius aukščiausias pareigas ir papasakoti, kaip elgsis būdami tarp kitų žmonių. Vyrai sakė, jog tokiu atveju kalbėtų truputį garsiau ir pasirūpintų, kad jų buvimas būtų pastebėtas. Moterys teigė būsiančios tylesnės ir kalbėsiančios mažiau. Tokį skirtumą lemia visuomenėje vyraujančios nuostatos, nes tikimės, kad moterys turi būti tylesnės, labiau linkusios išklausyti, o vyrams būdingas iniciatyvumas. Bet kuris iš jų tinkamesnis kandidatas į aukštesnį postą?

Vadinasi, visa tai tėra suvokiami, o ne realūs apribojimai?

– Žinoma, taip mano ne tik vyrai, bet ir pačios moterys. Jeigu visuomenėje egzistuoja tipinio direktoriaus ar tipinio valdybos pirmininko įvaizdis, tai iš karto tampa kliūtimi tiems, kurie tokios nuostatos neatitinka.

Kaip padėtį pakeisti? Užsiminėte apie įstatymais numatytas moterų kvotas bendrovių valdybose. Ar tai vienintelis būdas?2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133823 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-02-12 10:03:25 [post_date_gmt] => 2015-02-12 08:03:25 [post_content] => (Vaidoto Reivyčio nuotr.) [post_title] => IMG_5197a small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_5197a-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-02-12 10:03:25 [post_modified_gmt] => 2015-02-12 08:03:25 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133822 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/02/IMG_5197a-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai