(AP/Scanpix nuotr.)

Išmanieji telefonai populiarėja greičiau, nei vartotojai išmoksta jais naudotis. Operatoriai imasi švietimo.

Bet kokia nauja vartotojiška technologija pereina tris stadijas, kol visiškai įsitvirtina kasdieniame gyvenime. Iš pradžių tai beveik eksperimentinė stadija: technologija labai brangi, jos nauda ir paskirtis nėra iki galo aiški, todėl ji naudojama tik atitinkamos srities profesionalų. Vėliau technologija subręsta, jos paskirtis tampa aiškesnė, o kaina tampa labiau įkandama didesnei daliai žmonių, kurie vadinami ankstyvaisiais vartotojais ar tiesiog entuziastais. Trečioje stadijoje technologijos kaina nukrinta tiek, kad tampa patraukli daugeliui, o ji pati ima masiškai plisti, atsiranda jai skirta plati infrastruktūra.

Šiuo metu Lietuvoje išmanieji telefonai kaip tik iš antros stadijos pereina į trečiąją: kas antras–trečias parduodamas mobilusis telefonas yra išmanusis, jų pardavimo augimas skaičiuojamas šimtais procentų. Bendrovės „Omnitel“ prezidento Antano Zabulio teigimu, su išmaniųjų telefonų poreikiu susijęs lūžis įvyko per praėjusius metus. Didelę įtaką apsisprendimui įsigyti išmanųjį telefoną šiandien daro ne tik reklama ar kita vieša informacija, bet ir draugų bei pažįstamų atsiliepimai. O vartotojai, įsigyjantys antrą ar trečią tokį įrenginį, pasak A. Zabulio, jau turi labai aiškius poreikius dėl jo dizaino, valdymo patogumo ir operacinės sistemos. Bet tie, kurie perka dar tik pirmą tokį įrenginį, nelabai žino, ką, be tradicinių funkcijų, su juo veikti.

Perka, bet nesinaudoja

Palyginti su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje išmaniųjų telefonų plitimo tendencijos vėluoja metus ir tam didžiausią įtaką iki šiol turėjo šalies gyventojų perkamoji galia. Šiandien išmaniųjų telefonų kainos daugeliui įkandamos – tokį telefoną galima įsigyti vos už kelis šimtus litų ar gauti nemokamai kartu su mobiliojo ryšio paslaugų planu. Tačiau susiduriama su nauja kliūtimi – vartotojų technologiniais įgūdžiais. Panašu, kad ši technologija atpigo kur kas greičiau, negu vartotojai įgudo ja naudotis.

Bendrovės „Bitė Lietuva“ užsakymu „Spinter“ atliktos apklausos duomenimis, 41 proc. išmaniųjų telefonų savininkų tik skambina ir rašo žinutes, o 60 proc. išmaniųjų telefonų savininkų Lietuvoje neturi mobiliojo interneto paslaugos. „Situacija paradoksali, – pastebi „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas. – Žmonės leidžia pinigus išmaniesiems, tačiau didžiausios vertės iš jų negauna arba praleidžia valandas bandydami patys išsiaiškinti, kaip juo naudotis.“

Aktyvesniu išmaniųjų telefonų naudojimu suinteresuoti ne tik mobiliojo ryšio operatoriai, bet ir paslaugų bei programėlių kūrėjai. Pirmieji su šiais įrenginiais sieja didesnių pajamų iš duomenų srauto viltis. Antriesiems tai visiškai nauja sritis su kol kas sunkiai nusakomu plėtros potencialu.2 psl. >>