Tikslus atsakymas į klausimą apie tai, kaip uždirbti milijoną, vertas mažiausiai milijono. Tačiau Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime, kuriame žinomi ir dar tik pradedantys verslininkai dalijosi patirtimi, buvo galima rasti pigesnį atsakymą – ir net ne vieną.
1. Prekiauti turguje pomidorais.
Nuo to pradėjo Antanas Guoga, lažybų bendrovės „Tony Bet“ bei kitų verslų savininkas. Iš pomidorų milijono neuždirbo, bet, kaip pats sako, įgijo naudingos patirties. Ne mažiau naudingos patirties A. Guoga įgijo mokydamasis mokykloje Australijoje, kai priiminėjo lažybų statymus iš kitų moksleivių. Tai padėjo lavinti skaičiavimo įgūdžius. Tačiau už tokią veiklą A. Guoga buvo išmestas iš mokyklos.
2. Vežti į Lietuvą druską. Vagonais.
Tai padėjo susikrauti kapitalą „Senukų“ įkūrėjui Augustinui Rakauskui. Idėja iš pažiūros labai paprasta, ir dabar ji greičiausiai nebūtų tokia pelninga, mat A. Rakauskas druską vežė blokados laikais. Vėliau prasidėjo didmeninė prekyba medžiagomis, kurių reikėjo Lietuvos įmonėmis – vežė beveik viską, išskyrus naftą ir brangius metalus. Pastarosios prekės buvo neatsiejamos nuo nusikalstamo pasaulio. Uždirbti pinigai buvo investuoti į prekybą statybinėmis medžiagomis. Nes lietuviai visada norės turėti gražius namus.
3. Skirti laiko dvasingumui.
Pavėlavusieji užversti Lietuvą druska gali pasinaudoti kitu A. Rakausko patarimu – būti dvasingais. „80 procentų laiko skiriu verslumo dvasiai sugeneruoti“, – Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime rimtu veidu aiškino A. Rakauskas.
4. Ištraukti iš savęs tai, kas geriausia.
„Nemateko“ direktorė Egidija Vaicekauskienė kalbėjo, kad svarbiausia pažinti ir įveikti ne konkurentus, o patį save: „Kova turi būti ne ant žirgo, bet su savimi. Iš savęs reikia ištraukti tai, kas geriausia“.
5. Nieko nelaukti iš valdžios.
Valdžia gali nieko neduoti – svarbu, kad neatimtų. Šia prasme premjero patarėjas Mykolas Majauskas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sutarė. Skirtingai suprantamos tik sąvokos „duoti“ ir „atimti“. Ž. Šilėno pasiūlymą įvesti nulinį pelno mokesčio tarifą M. Majauskas vadino prašymu ką nors duoti. Pats Ž. Šilėnas tai vadino neatėmimu. „Darbo jaunimui nėra ir nebus tol, kol jaunimas pats susikurs sau darbo vietas“, – laukiančiuosius valdžios malonės atšaldė M. Majauskas.
6. Kurti aplinką tausojančias technologijas.
Galimybę iš to užsidirbti mato buvęs Kosta Rikos prezidentas José Maria Figueresas, dabar – aktyvus kovotojas su klimato kaita. „Mes turime tik planą A, nes planeta B neegzistuoja“, – apie aplinką tausojančių technologijų svarbą kalbėjo J. M. Figueresas.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)