Kainos mūsų šalies viešbučiuose, kavinėse ir restoranuose per metus ūgtelėjo daugiau nei 4 procentais. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė aiškina, kad taip atsitiko dėl brangstančių energijos ištekliai, maisto produktų ir viešbučiams panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. Tačiau banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad kainos viešbučiuose ir kavinėse pakilo dėl padidėjusios paklausos.

Šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kainos Lietuvos viešbučiuose, kavinėse ir restoranuose buvo 4,2 proc. didesnės, suskaičiavo Statistikos departamentas.

„Viskas labai paprasta: brangsta energetiniai ištekliai, brangsta maisto produktai, brangsta jų atvežimas. Visa tai ir lemia kainų didėjimą, – aiškino LVRA prezidentė E. Šiškauskienė. – Be to, daugelis viešbučių yra statomi pasiskolinus pinigų. Mokestinė situacija nestabili, PVM viešbučiams pakeistas penkis kartus per trejus metus, o bankai reikalauja dar ir dar papildomų garantijų, užstatų. Visos šios priežastys susideda į vieną.“

E. Šiškauskienė pridūrė, kad viešbučiai ne visą nuo šių metų padidėjusio PVM naštą užvertė ant klientų pečių, dalį jos apgyvendinimo įstaigos esą prisiėmė pačios. Taip nutiko todėl, kad lengvatinis PVM tarifas buvo panaikintas šių metų pradžioje, o didelę dalį sutarčių šiems metams viešbučiai pasirašė praėjusių metų viduryje. Tuomet jie esą negalėjo nuspėti, kad PVM „drastiškai“ didės nuo 9 iki 21 proc., todėl šiemet dalį naštos teko prisiimti patiems.

Tiesa, Statistikos departamento duomenys rodo, kad viešbučiai bei restoranai kainas didino ir pernai, kai jiems buvo taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Pavyzdžiui, praėjusių metų rugsėjį (tuo metu Lietuvoje vyko Europos krepšinio čempionatas) jų paslaugos buvo 5 proc. brangesnės nei 2011 metų rugsėjį.

Tačiau LVRA prezidentė tvirtino su tokia statistika kategoriškai nesutinkanti. „Tai skamba juokingai. Mes puikiai žinome, kad visi geri restoranai praktiškai užsidarė. Jie tapo blyninėmis, koldūninėmis ir visokiais kitokiais pigiais restoranais, kur verslo pietus iš trijų patiekalų galima pavalgyti už 10 litų. Jeigu mes tai vadiname brangimu, tai tada nebežinau… Visoje Europoje tas pats yra eurais, kas pas mus litais, bet žaliavos ir energetiniai ištekliai pas mus yra šiek tiek brangesni“, – dėstė E. Šiškauskienė.

Ekonomistas: didėjo žmonių pajamos, didėjo ir kainos

Kitokios nuomonės laikėsi banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, kainų didėjimą viešbučiuose, kavinėse ir restoranuose pirmiausia lėmė padidėjusi paklausa. Dalies gyventojų pajamos pastaraisiais mėnesiais esą augo gana sparčiai, todėl jie galėjo daugiau lėšų skirti laisvalaikio pramogoms: išvykoms į kitus miestus, pasisėdėjimams kavinėse ar restoranuose. Ekonomistas taip pat svarstė, kad kainos galėjo augti ir dėl padidėjusių užsienio turistų srautų.2 psl. >>