Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Ekonomika

Kiek dar kris euras?

Anatole’is Kaletsky
Naujosios ekonominės minties instituto valdybos pirmininkas ir knygos „Kapitalizmas 4.0 – naujosios ekonomikos gimimas“ („Capitalism 4.0: The Birth of a New Economy“) autorius
| 2015-04-24

JAV doleris beveik kasdien kyla ir pasiekia naujas jau 12 metų neregėtas aukštumas, o euras nenumaldomai krinta ir verte galbūt netrukus nusileis doleriui. Valiutų kursų judėjimas dažnai įvardijamas kaip vienas sunkiausiai nuspėjamų finansinių kintamųjų, bet pastarojo meto įvykiai valiutų rinkose, regis, turi gana paprastą paaiškinimą ir jį priima beveik visi ekonomistai ir politikai.

Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentą François Hollande’ą euro nuosmukis pradžiugino. „Viskas tapo labai aišku: vienas euras lygus vienam doleriui“, – pareiškė jis pramonininkams. Tačiau būtent tuomet, kai viskas ima atrodyti aišku, investuotojai turėtų pradėti abejoti įprastomis tiesomis. 2015 m. populiariausias spėjimas yra stiprus doleris ir silpnas euras. Kokia tikimybė, kad valiutų kursų tendencijos jau dabar neatspindi tikrovės?

Viena vertus, pastarojo meto euro ir dolerio kryptį galima paaiškinti įprastai. Pagrindinė varomoji jėga akivaizdžiai yra skirtinga pinigų politika: Federalinė rezervų sistema (FED) veržia diržą, o Europos centrinis bankas (ECB) palaiko minimalias palūkanų normas ir taiko kiekybinio palengvinimo priemones. Tačiau kiek šie skirtumai jau įkainoti? Atsakymas priklauso nuo to, kiek daug žmonių nežino apie palūkanų normų sklaidą arba netiki, kad ji bus labai plati.

Praėjusiais metais daug investuotojų suabejojo ECB galimybėmis pradėti obligacijų supirkimo programą – tam priešinosi Vokietija, taip pat daugelis sudvejojo dėl FED ryžto griežtinti pinigų politiką, nes tai galėjo sustabdyti JAV ekonomikos atsigavimą. Dėl to prieš metus euras vis dar buvo vertas 1,4 JAV dolerio, ir dėl to aš, kaip ir kiti, tikėjausi, kad euras dolerio atžvilgiu gerokai nuvertės.

Tačiau šiandien jau kur kas mažesnė tikimybė, kad doleris dar gali nustebinti buliaus ragais, o euras – meškos nagais. Ar kas nors tebetiki, kad JAV ekonomikai gresia recesija? Arba kad Bundesbankas atmes ECB prezidento Mario Draghi politikos sprendimus?

Daugelis šalių dėl finansinių ir geopolitinių priežasčių jau ne pirmą dešimt­metį mažina dolerių dalį savo investicijų portfelyje.

Atmetus minėtus pinigų politikos skirtumus, galbūt derėtų susitelkti į kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos valiutų kursams artimiausiais mėnesiais. Atrodo, yra trys galimybės, kurios leistų doleriui toliau stiprėti, o eurui silpnėti. Pirma, FED gali padidinti palūkanų normas gerokai sparčiau, nei tikimasi. Antra, investuotojai ir įmonių iždininkai gali imti vis drąsiau ir agresyviau skolintis eurus, keisti juos į dolerius ir pasinaudoti aukštesnėmis JAV palūkanų normomis. Galiausiai, Azijos ir Artimųjų Rytų centriniai bankai arba valstybiniai socialiniai fondai gali pasinaudoti ECB obligacijų supirkimo programa ir parduoti vis daugiau vokiečių, prancūzų ir italų skolos, o gautas pajamas perinvestuoti į pelningesnius JAV iždo vertybinius popierius.

Visi šie scenarijai tikėtini. Bet lygiai taip pat mažiausiai keturi veiksniai gali pastūmėti dolerio ir euro santykį priešinga kryptimi.

Visų pirma, tai – paties stipraus dolerio poveikis JAV ekonomikai ir jos pinigų politikai. Jei ši valiuta toliau kils, JAV ekonominis aktyvumas ir infliacija silpnės. Tuo atveju FED, užuot kėlusi palūkanų normas sparčiau, nei tikėtasi, greičiausiai elgsis nuosaikiau.

Antra, yra pagrindo rimtai abejoti, ar Azijos ir Artimųjų Rytų vyriausybės ryšis patikėti daugiau rezervų doleriui, ypač jei tam reikės nuostolingai ir gerokai žemiau perkamosios galios pariteto išsikeisti nuo 2003 m. įsigytus eurus. Daugelis šalių dėl finansinių ir geopolitinių priežasčių jau ne pirmą dešimtmetį mažina dolerių dalį savo investicijų portfelyje. Kadangi JAV vis dažniau naudojasi savo valiuta kaip dip­lomatijos ir net karo priemone (šis procesas Vašingtone vadinamas „dolerio apginklavimu“), tokios valstybės kaip Kinija, Rusija ir Saudo Arabija gali nepanorėti įmerkti dar daugiau pinigų į JAV iždo obligacijas.

Trečias veiksnys, leidžiantis daryti prielaidą, kad euras dolerio atžvilgiu gali tuoj nebekristi, yra JAV ir Europos prekybos disbalansas. Atotrūkis jau dabar didelis: Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet JAV deficitas sieks 484 mlrd. dolerių, o euro zona galės pasigirti 262 mlrd. dolerių perviršiu. Šis skirtumas beveik neabejotinai ir toliau augs, nes nuo praėjusio rudens, kai buvo paskelbta TVF prognozė, euras nuvertėjo 20 proc. Tai reiškia, kad vien norint palaikyti dabartinį euro ir dolerio kursą kasmet iš Europos į JAV turės nutekėti šimtai milijardų dolerių kapitalo. O transatlantinės prekybos disbalansui toliau didėjant eurą žemyn galės spausti tik vis didesni kapitalo srautai. Tokie milžiniški srautai nėra neįmanomi, bet kas juos paskatins?

Šis klausimas veda prie paskutinės ir svarbiausios priežasties tikėtis, kad euro nuosmukis apsigręš ar bent stabilizuosis. Didesnės JAV palūkanų normos pritrauks investuotojų, bet jei dėl konkurencingesnio euro, didelių ECB piniginių stimuliacijų ir mažesnio fiskalinio spaudimo Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje prasidės tikras ekonominis Europos atsigavimas, dalis investuotojų nusigręš nuo dolerio. Pasaulio kapitalo srautai, dėl šių priežasčių plūstelėsiantys į Europos akcijas, nekilnojamąjį turtą ir tiesiogines investicijas (kurių visos dabar gerokai pigesnės nei atitinkami aktyvai JAV) gali lengvai nusverti kylančių JAV palūkanų normų pritrauktas grynųjų pinigų ir obligacijų investicijas.

Tuomet kas gali subalansuoti priešingas euro ir JAV dolerio kursą veikiančias jėgas? Niekas užtikrintai nepasakys, bet aišku viena: kadangi pelnas išnaudojant transatlantinius palūkanų normų diferencinius tarifus gali siekti vos 1–2 proc. per metus, investuotojams gresia prarasti šią sumą per vieną dieną, o gal net per valandą, prieš pat permainas įsigijus ne tos valiutos. Kaip rodo pastarųjų dešimtmečių japonų ir švedų patirtis, pardavus žemomis palūkanų normomis pasižyminčią valiutą vien siekiant didesnės grąžos iš JAV dolerio, gali tekti labai pasigailėti.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134711 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-04-01 12:40:53 [post_date_gmt] => 2015-04-01 10:40:53 [post_content] => [post_title] => anatole_headshot [post_excerpt] => Anatole’is Kaletsky [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => anatole_headshot [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-04-01 12:40:53 [post_modified_gmt] => 2015-04-01 10:40:53 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134710 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/04/anatole_headshot.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai