Lietuvos bankas (LB) paskelbė tirsiantis vartojimo kreditus teikiančių įstaigų veiklą, tačiau kokie veiklos aspektai kelia didžiausią rūpestį, nepraneša. Dėl naujienos apie būsimą sektoriaus veiklos analizę nustebę ir patys vartojimo kreditus teikiančių įmonių atstovai, tačiau mano, jog LB siekia demaskuoti rinkoje neskaidriai veikiančius žaidėjus.

LB nėra linkęs dalintis informacija apie būsimos analizės pagrindus bei priežastis. Banko viešųjų ryšių skyrius paaiškino, jog nuo 2012 m. sausio 1 d. LB perėmus vartojimo kreditų bendrovių veiklos priežiūrą, veiklos tyrimas yra labiau pažintinis: „Lietuvos bankas artimiausiu metu ketina analizuoti situaciją vartojimo kreditų rinkoje ir įvertinti vartojimo kreditų paplitimą, paslaugų teikimo sąlygas.“

Taip pat siekiama įvertinti, kaip įmonės laikosi įstatyme numatytų pareigų: ar suteikia tinkamą informaciją iki sutarties sudarymo, kaip vertina klientų mokumą, kaip laikosi reikalavimų reklamuodami savo veiklą.

Vartojimo kreditus teikiančios įstaigos, praėjusių metų balandžio mėnesį įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymui, privalėjo iki šių metų gegužės 1 d. pateikti metinę veiklos ataskaitą.

Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininkas, teigė, jog tyrimo pagrindu greičiausiai taps pateiktos ataskaitos: „Mūsų asociacijai priklausančios įmonės laikosi įstatymų, privalo teikti informaciją, paklusti vidinei reglamentacijai, tad nematau pagrindo, kam būtų reikalinga papildoma LB patikra. Manau ir viliuosi, jog dėmesio čia sulauks ataskaitų nepateikę ar pateikę įtarimą keliančią informaciją.“

Šiuo metu greituosius vartojimo kreditus teikiančias įmones vienija dvi asociacijos – LSVKA, kuriai priklauso 13 įmonių, bei Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (LVLKA), vienijanti tris pagrindines rinkos žaidėjas – „General Financing“, „Moment Credit“ bei „Credit 24“.

Lietuvoje veikia apie keturiasdešimt vartojimo kreditus teikiančių įmonių. Tiesa, greitąsias vartojimo paskolas teikia ir fiziniai asmenys, veikiantys nelegaliai, kurių skaičius nėra žinomas.

Pranciškus Gerulis, LVLKA direktorius, teigia, jog LB turėtų intensyviau domėtis galimai neskaidria veikla savarankiškai paskolas teikiančiose įmonėse: „Svarbiausia yra išaiškinti kiekvienos įmonės akcininkus, pinigų srautų kilmę, įvertinti, ar paskolos teikėjas gali tikslingai nustatyti kliento mokumo galimybes, ar daromi atidėjiniai blogoms paskoloms.“

Nori taisyklių ir kontrolės

Vienos pirmųjų greituosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių įsikūrė 2007 m., ir per šį laiką įmonės tapo konkurentu paskolas teikiantiems komerciniams bankams. LVLKA neseniai paskelbė, jog per šių metų pirmąjį ketvirtį vienijamos bendrovės suteikė 64,4 tūkst. naujų vartojimo kreditų ir lizingo paslaugų – 24 proc. daugiau nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu. Klientų skaičius padidėjo 35 proc. ir siekė 318 tūkstančių.2 psl. >>