Nauji reikalavimai ne itin malonių permainų pažers ne tik bankams, bet ir jų klientams

Vadinamieji Bazelio reikalavimai Lietuvoje veikiantiems bankams iš pirmo žvilgsnio turėtų būti lyg vanduo nuo žąsies. Daugelį kitąmet įsigaliosiančių griežtesnių reikalavimų bankai jau dabar atitinka. Kita vertus, griežtesnė priežiūra praktiškai visame pasaulyje reiškia tą patį: banko savininkai turi susitaikyti su mažesniu pelnu (nes daugiau pinigų turės likti banko kišenėje, o ne paskolinta klientams) arba klientai turės mokėti daugiau už paskolas ir kitas paslaugas (kad banko savininkai išsaugotų tą patį pelningumą).

Kuris iš šių dviejų scenarijų išsipildys Lietuvoje, dabar sunku atsakyti. Bankų prižiūrėtojai teigia, kad nėra jokių priežasčių branginti paskolas ir kitas paslaugas, nes jau dabar visi svarbiausi reikalavimai yra tenkinami. O paslaugų branginimas gali būti tiesiog bandymas pasinaudoti proga ir pasipelnyti prisidengus Bazelio vardu. Komercinių bankų atstovai sutinka, kad dabar reikalavimai tenkinami, tačiau ateityje dėl griežtesnės priežiūros patys bankai turės skolintis brangiau, tad natūralu, kad brangs paskolos ir klientams.

Ramus užutėkis

Vadinamieji trečiojo Bazelio reikalavimai, kuriuos į direktyvas perkelia Europos Komisija, be kitų, numato permainas šiose srityse: kapitalo pakankamumo ir jo kokybės, likvidumo bei stabilaus ilgalaikio finansavimo. Nuo 2013 m. bankai turės turėti 4,5 proc. pagrindinio nuosavo kapitalo (pagal ankstesnį Bazelio susitarimą – 2 proc.).

Bendras kapitalo pakankamumo rodiklis kurį laiką būtų 8 proc. Nuo 2016 m. prie jo pamažu būtų pridedamas kapitalo apsaugos rezervas, kuris 2019 m. pasiektų 2,5 proc. Taigi bendras kapitalo pakankamumo rodiklis pakiltų jau iki 10,5 proc. Per šį periodą taip pat numatoma įvesti anticiklinį kapitalo rezervą, kuris taip pat galėtų siekti 2,5 proc. Dėl pastarojo dydžio valstybės apsispręstų pačios – pavyzdžiui, siekdamos sustabdyti ekonomikoje besipučiančius burbulus. Taip pakilimo laikotarpiu bankai turėtų sukaupti daugiau kapitalo, kurį galėtų panaudoti prasidėjus nuosmukiui.

Greta šių dar svarstoma apie vadinamąjį sisteminės rizikos buferį – dar vieną papildomą reikalavimą kapitalui. Tačiau dėl jo Europos šalys dar nėra susitarusios. Sudėjus visus šiuos reikalavimus, ateityje papildomo kapitalo gali prireikti ir Lietuvoje veikiantiems bankams.

Be to, nuo 2015 m. bus taikomas naujas reikalavimas dėl likvidumo. Pagal jį bankai turės turėti tiek likvidaus turto, kad galėtų išgyventi bent mėnesį papildomai nesiskolindami.

Daugiau klaustukų yra dėl stabilaus ilgalaikio finansavimo – šis reikalavimas įsigalios 2018 m., tačiau dar nėra nuspręsta, kaip tiksliai jis bus taikomas. Šio reikalavimo esmė – ilgalaikių paskolų suteikęs bankas privalės turėti ir ilgalaikį finansavimą. Tai bus iššūkis ir daugeliui Lietuvos bankų – dauguma jų dabar turimų indėlių yra trumpalaikiai.2 psl. >>