Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Ekonomika

M. Beygelmanas: žaidimo taisyklės keičiasi

Andrius Matuliauskas. | 2014-05-14

Amerikietis Michaelis Beygelmanas vadovauja Lietuvoje veikiančiai informacinių technologijų įmonei, kuriančiai specifines personalo valdymo sistemas. Kaip jos gali pakeisti ateities darbo rinką, su konferencijos „Login“ pranešėju kalbėjosi IQ ekonomikos redaktorius Andrius Matuliauskas.

Jūsų bendrovė kuria priemones darbuotojų elgsenai stebėti. Papasakokite apie tai plačiau.

– Kuriame besimokančias duomenų analizės sistemas. Kalbant paprasčiau, mūsų tikslas – stebėti žmonių elgseną virtualioje erdvėje, užfiksuoti jų ketinimus keisti darbą ir remiantis šia informacija padėti įmonėms pritraukti naujų darbuotojų arba išlaikyti esamus.

Manau, kad profesinė elgsena ir požiūris į darbą taip pat svarbu kaip ir gyvenimo aprašymas. Personalo srityje dirbu jau beveik 20 metų ir visada sakau, kad žmonės darbą dažniausiai gauna dėl savo gyvenimo aprašymo, o jo netenka, nes neturi reikalingų gebėjimų. Ironiška, kad technologijos per pastaruosius kelis dešimtmečius smarkiai pažengė į priekį, o potencialius darbuotojus vertiname pagal ant popieriaus lapo surašytus teiginius.

Mūsų kuriama technologija gali stebėti ir analizuoti visą viešai prieinamą informaciją apie konkretų asmenį, kuri susijusi su jo profesiniais pasirinkimais. Todėl, jei esate personalo atrankos specialistas, jums patartume, į ką su nauju darbo pasiūlymu reikėtų kreiptis pirmiausia, pasakytume, kas nepatenkintas dabartine darboviete ir dairosi naujos. Taip pat įspėtume apie palikti įmonę svarstančius žmones. Pagaliau praneštume, kuris vadovas geresnis, remdamiesi jo pavaldinių elgsena. Tad daug ką įmanoma įžvelgti remiantis mūsų sistemos atliekama analize.

Svarbiausia, kad tai gali padėti spręsti didelės darbuotojų kaitos problemą, kuri aktuali visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje. Žmonių kaita įmonėms kainuoja labai brangiai, bet daugelis kovoja tik su jos padariniais: suka galvas, kaip sulaukti kuo daugiau gyvenimo aprašymų, kaip rasti tinkamų specialistų, kaip patikrinti jų gebėjimus. Bet daugiau dėmesio reikėtų sutelkti į pačią problemą, t. y. kaip išlaikyti turimus darbuotojus, kaip juos labiau įtraukti, kaip laiku pastebėti kylantį nepasitenkinimą.

Jūsų sistema gali įspėti apie gresiančias problemas?

– Įmonės viešai prieinamus duomenis gali papildyti ir vidine informacija, tokia kaip atlygis ar motyvavimo iniciatyvos. Taip dar tiksliau galima stebėti darbuotojų veiksmus ir kas juos lemia. Pavyzdžiui, didelės tarptautinės korporacijos gali sudaryti vadinamųjų karštųjų zonų žemėlapį. Įsivaizduokime, kad bendrovėje dirba 60 tūkst. žmonių. Vieną dieną sistema įspėja, kad Vokietijoje žmonių kaitos rizika smarkiai išaugo. Vadovas ar personalo specialistas atkreipia dėmesį ir nusprendžia tai išanalizuoti. Gilindamasis į duomenis jis pastebi, kad ši rizika padidėjo ne visoje Vokietijoje, o tik Berlyne, dar tiksliau – viename padalinyje. Tuomet iš karto skambina jo vadovui ir teiraujasi apie situaciją.

Tai gana ribotos, bet tam tikrais atvejais labai naudingos įžvalgos, kurias gali pateikti ši sistema. Be to, tikiu, kad po 3–7 metų pamatysime kur kas didesnių galimybių šioje srityje, kol kas tik pati kelio pradžia.

Kaip manote, ar panašios informacijos apie konkretų darbuotoją pavyktų gauti naudojantis „Google“ paieška?

– Teoriškai tai įmanoma. Bet mūsų sistema visada remiasi naujausia prieinama informacija. Jei paiešką per „Google“ atlikote vakar, jūsų išvados remiasi vakarykščiais duomenimis. Toks analizės principas ilgai taikytas. Kai kalbama apie didžiųjų duomenų fenomeną, čia vyksta nuolatinė informacijos analizė, o bet koks rezultatas pateikiamas realiuoju laiku. Jei kas nors atsitiko prieš kelias minutes, tas įvykis jau atsispindės jūsų turimuose rezultatuose.

Štai pavyzdys iš finansų srities, kuri informacijos aktualumo problemą išsprendė prieš daugelį metų. Kad būtų galima įvertinti žmogaus mokumą, buvo sukurta kredito reitingo sistema, pavadinta Fico įverčiu. Jis sudaromas pasitelkiant prognozinę analitiką, kai visą laiką įvertinama naujausia informacija apie žmogaus kreditingumą. Finansų institucijos gali bet kuriuo metu kreiptis į šią paslaugą teikiančią bendrovę, sumokėti kelis JAV dolerius ir akimirksniu gauti objektyvų įvertį.

Talentingieji nebenori ieškoti bendrovių, tad šioms vis sunkiau pritraukti darbuotojų.

Įsivaizduokite, jei bankui ar kitai institucijai reikėtų pačiai surinkti informaciją apie jus. Visų pirma, tam reikėtų laiko, nes būtų tikrinamos jūsų pajamos, įsipareigojimai, visų paskolų istorija. Antra, kai jau bankas priimtų sprendimą išduoti jums paskolą ir pakviesti jus pasirašyti dokumentų, jūs prieš pusvalandį galėtumėte ištuštinti visas savo kredito korteles ir vis tiek gautumėte paskolą. Apie jūsų pasikeitusią finansinę padėtį bankas sužinotų gerokai vėliau. Tai pagrindinis tradicinės ir realiuoju laiku vykstančios informacijos analizės skirtumas.

Jei tokia sistema taikoma finansų srityje, kodėl ji negalėtų būti pasitelkiama ir personalo valdyme? Čia dar daug neišnaudotų galimybių: taikant prognozinę analitiką galima priimti geresnius sprendimus, pašalinti ar sumažinti nežinomybės aspektą, nesikliauti emocijomis.

Jei kalbame apie geresnius sprendimus, ar kompiuteriai arba pažangūs algoritmai ateityje apskritai galės pakeisti personalo specialistus?

– Manau, kad personalo specialisto ar darbuotojų atranką vykdančio profesionalo vaidmuo nuolat keisis. Abejoju, ar juos galėtų atstoti mašinos. Kai asmuo ateina į susitikimą dėl darbo, jis nori susitikti su kitu žmogumi, o ne su kompiuteriu. Žmonės taip pat nori dirbti su tokiais pat kaip jie, o ne su kompiuteriais. Vis dėlto minėti specialistai vietoj proceso vykdytojų ar sprendimų priėmėjų taps proceso tarpininkais. Jiems nebereikės daryti tokių dalykų kaip perskambinti 50-iai žmonių ir teirautis, kurį iš jų galėtų dominti siūloma vieta.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 128337 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-05-02 11:43:46 [post_date_gmt] => 2014-05-02 08:43:46 [post_content] => [post_title] => Michael small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => michael-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-05-02 11:43:46 [post_modified_gmt] => 2014-05-02 08:43:46 [post_content_filtered] => [post_parent] => 128336 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/05/Michael-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai