Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Ekonomika

Metas auginti eksporto raumenis

Andrius MATULIAUSKAS | 2014-10-31

Pernai labiausiai ūgtelėjo į eksportą orientuotos šalies IT bendrovės. Tai vienintelis ir artimiausios ateities sėkmės receptas.

Baltijos valstybėse veikiančio IT verslo pajamos per pastaruosius metus išaugo 8,7 proc., kaip rodo investicinės bankininkystės bendrovės „Prime Investment“ sudarytas tradicinis didžiausių IT įmonių sąrašas. Šio sektoriaus atstovių uždarbis kilo kiek lėčiau negu 2012 m. (10 proc.) ir pastebimai menkiau nei 2011 m. (29 proc.).

Atidžiau analizuojant „Prime Investment“ didžiausių IT įmonių dešimtuką matyti, kad net panašaus dydžio bendrovėms sekėsi skirtingai. Daugiau kaip 100 mln. litų metinę apyvartą Baltijos šalyse pasiekė dvi – „Tieto Baltics“ ir „Nortal“, bet pirmoji savo pajamas, palyginti su ankstesniais metais, padidino maždaug trečdaliu (32 proc.) ir tai leido jai sąraše pakilti į pirmą vietą. Antrosios apyvarta palyginamuoju laikotarpiu sumenko 13 proc.

Skirtingai keitėsi ir kitų bendrovių, nepaisant jų dydžio ar teikiamų paslaugų spektro, pajamos. Ieškant atsakymo, kas nulėmė geresnius rezultatus, pasak „Prime Investment“ direktoriaus Vygando Jūro, vargu ar būtų galima pateikti vieną sėkmės receptą: „IT paslaugų verslas iš esmės yra projektais grįsta veikla, vienais metais jų būna daugiau, kitais – mažiau.“

Tiesa, jis vieną tendenciją išskyrė: sparčiausiai augo tokios kaip BAIP grupė (42 proc.), DEAC (64 proc.) ar „Elsis“ grupė (46 proc.), nes jos didino pardavimą eksporto rinkose, o ankstesniais metais tokio masto plėtra vykdyta sudarant susijungimo ir įsigijimo sandorius. Vietos rinkoje veikęs verslas, pavyzdžiui, „Blue Bridge“ (5 proc.) ar „Tilde“ (9 proc.), įspūdingais rezultatais pasigirti negalėjo.

Dirba su stipriais partneriais

Keletą pastarųjų metų viena sparčiausiai augusių lietuviškų IT įmonių yra Kaune įsikūrusi NFQ, teikianti e. verslo ir programavimo paslaugas. Praėjusiais metais jos pajamos šoktelėjo 33 proc., 2012 m. – net 84 proc. Savo komandą per pastaruosius metus nuo 159 iki 220 žmonių padidinusi bendrovė ir artimiausioje ateityje planuoja apyvartą auginti po 30 proc. kasmet.

Kaip teigė NFQ vadovas Paulius Insoda, gerus rezultatus lėmė sėkmingai įgyvendinti dideli projektai e. komercijos ir kelionių srityse, taip pat unikalūs sprendimai, kaip e. verslo platforma FOXX: „Didelės Vokietijos e. parduotuvės nori šį produktą įsidiegti, o kitos pageidauja pratęsti partnerystę su NFQ ne tik FOXX diegimo, bet ir tolesniais technologiniais, verslo plėtros klausimais.“

Pagrindinės šios įmonės eksporto rinkos yra Vokietija ir JAV. Čia bendrovė įsitvirtino įgijusi reikiamos patirties. Prioritetas teikiamas ne konkrečiam regionui ar valstybei, o pajėgiems ir greitai augantiems partneriams, kuriems reikia NFQ produktų. Šiuo metu tiriamos galimybės plėstis Azijos šalyse.

P. Insodos teigimu, paslaugų kaina nėra pagrindinis įmonės pranašumas. „Kryptingai orientuojamės į kokybę, aukščiausią pridėtinę vertę ir patirtį. NFQ neretai yra net brangesnė nei Vakarų Europos IT bendrovės, tačiau klientai mus vertina ir nori su mumis dirbti dėl mūsų patirties, stiprių rekomendacijų, o ir mūsų programuotojų kolektyvas jau nemažas visos Europos mastu. Įmonės dydis taip pat svarbu“, – teigė pašnekovas.

Pirmi žingsniai Skandinavijoje

Lietuviškos IT rinkos veteranė „Alna“ šių metų pradžioje tikslingai pasirinko Šiaurės šalis. Danijoje įsteigė atstovybę ir įdarbino kelis aukšto lygio specialistus iš šios šalies. „Alnos“ grupės generalinio direktoriaus Tomo Milaknio teigimu, tokiu žingsniu bendrovė siekia, kad ateityje apie 50 proc. jos pajamų sudarytų eksportas, nes galimybės plėstis vietos rinkoje jau išnaudotos.

Pagrindiniai lietuvių pranašumai Šiaurės šalyse yra du – panašus mentalitetas ir žemesnė paslaugų kaina. Lietuviai vis dar gali tuos pačius dalykus pasiūlyti 2–4 kartus pigiau negu skandinavai. Nors mums pirmiausia norėtųsi būti vertinamiems pagal inovacijas ir paslaugų kokybę, skandinavams Baltijos valstybės yra „žemesnės kainos“ sinonimas.

„Deja, tokia tiesa. Skandinavai Baltijos kaimynes mato kaip pigesnių paslaugų rinką ir toks vertinimas dar tam tikrą laiką išliks“, – sakė T. Milaknis. Jis viliasi, kad žengus pirmus sėkmingus žingsnius ir užsitarnavus pasitikėjimą pavyks plėsti bendradarbiavimą kitose srityse.

Prieš kelerius metus „Alna“ bandė įsitvirtinti Rytų rinkose, tokiose kaip Turkmėnija ar Ukraina, bet pastangos norimų rezultatų neatnešė. Kol kas T. Milaknis nelinkęs komentuoti ir bendrovės pasiekimų Skandinavijos šalyse, apie tai esą bus galima kalbėti metų pabaigoje.

Estų sėkmės paslaptis

Iš trijų Baltijos kaimynių pagal IT paslaugų eksportą išsiskiria Estija. Čia jis sudaro daugiau kaip pusę visų sektoriaus pajamų. Tokį rezultatą nulemia kelios stambios bendrovės, orientuotos į pasaulinę rinką ir užimančios didelę jos dalį.

Kita vertus, pasak V. Jūro, estai dėl palyginti mažos vietos rinkos jau anksčiau pradėjo užsieniui kurti produktus ir paslaugas, bet tai nėra vienintelis palankios statistikos veiksnys. „Gali būti, kad regioninės bendrovės, kaip „Santa Monica Networks“, „Nortal“, steigia padalinius Estijoje dėl palankesnių mokesčių, darbo santykių, imigracijos sąlygų. Norint į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos programuotojų, sistemų vystytojų, projektų vadovų, reikia visų trijų komponentų, bet mes, žinia, gerokai atsiliekame“, – pabrėžė pašnekovas.

Beje, šią vasarą į Lietuvą persikėlė kelios rusų kapitalo IT bendrovės. Jas tai daryti paskatino gerokai suprastėjusi vietos verslo aplinka. Vis dėlto V. Jūras nemano, kad tokia tendencija ateityje įgis pagreitį. „Jau žinoma, kad Vladimiro Putino režimas imasi prievartinių priemonių sulaikyti kapitalo, taip pat profesionalų nutekėjimą į Vakarų šalis. Tačiau aktualūs ir kiti trukdžiai, pavyzdžiui, nepalanki vizų išdavimo tvarka ar mokesčių sistema“, – svarstė jis. Vis dėlto Lietuva ir joje veikiančios įmonės gali išnaudoti kitą dalyką – pabandyti pritraukti iš Ukrainos ar Baltarusijos norinčių atvykti specialistų, kurie padėtų spręsti IT darbuotojų trūkumo problemą. Tik norint šį procesą paspartinti reikėtų palankesnės užsieniečių įdarbinimo tvarkos.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132102 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-10-31 15:56:13 [post_date_gmt] => 2014-10-31 12:56:13 [post_content] => (Redo Vilimo / BFL nuotr.) [post_title] => IT paslaugos, verslas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 132102 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-31 15:56:13 [post_modified_gmt] => 2014-10-31 12:56:13 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132101 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/FB-RV43575-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 132103 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-10-31 15:58:05 [post_date_gmt] => 2014-10-31 12:58:05 [post_content] => [post_title] => Didžiausios Baltijos šalių įmonės pagal pajamas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => lentele-19 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-31 15:58:05 [post_modified_gmt] => 2014-10-31 12:58:05 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132101 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/lentele.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 132104 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-10-31 15:58:17 [post_date_gmt] => 2014-10-31 12:58:17 [post_content] => [post_title] => Lietuvos, Latvijos ir Estijos IT įmonių atsiriekta bendro eksporto dalis 2013 metais [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-59 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-31 15:58:17 [post_modified_gmt] => 2014-10-31 12:58:17 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132101 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/grafikas4.jpg [menu_order] => 3 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai