Šiukšlių rūšiavimo idėja gali virsti pelenais atliekų deginimo elektrinėse

Lina Navickaitė,
specialiai IQ iš Stokholmo

Pietų metas vienoje Stokholmo kavinių. Ši vieta ne kažin kuo išsiskirtų iš kitų užeigų, jeigu ne vienas esminis faktas – ji veikia Hogdaleno šiukšlių deginimo elektrinėje. Nei kavinėje, nei jos atviroje terasoje nesijaučia jokio nemalonaus kvapo. Šis tvyro tik vienoje patalpoje, kur kasdien važiuoja šimtai šiukšlių mašinų ir į lovius primenančias talpyklas verčia tonas atliekų: tradiciniuose šiukšlių maišuose gausu ir maisto atliekų, ir popieriaus, ir plastiko.

„Fortum“ koncerno vyresnysis patarėjas Peteris Liebscheris aiškino, kad nuo 1969-ųjų šiukšles deginanti elektrinė, nutolusi apie 20 km nuo Stokholmo centro, buvo nuolat plečiama ir šiuo metu čia kasmet sudeginama 700 tūkst. tonų atliekų. Artimiausi gyvenamieji namai – vos už 600 metrų. Vietiniai esą jau kelerius metus nėra parašę nė vieno skundo. Tačiau prieš keturis dešimtmečius gyventojai nenorėjo nė girdėti apie planus brangstantį mazutą pakeisti šiukšlėmis ir jas deginant gaminti elektrą ir šilumą. „Šiame rajone niekas nenorėjo gyventi, ir aš tuos žmones visiškai suprantu, nes tuo metu dar nebuvo taip išvystytos technologijos, kad į aplinką patektų kuo mažesnis teršalų kiekis“, – atsakydamas į žurnalo IQ klausimą pripažino P.  Liebscheris.

Šiuo metu „Fortum“ turi kuo pasigirti: į aplinką Hogdaleno elektrinė išmeta kelis ar net keliolika kartų mažiau teršalų, nei numato leistinos normos. Pavyzdžiui, sieros dioksido (SO2) vietoj leistinų 40 mg/m³ išmetama tik 0,2. „Fortum“ atstovas atmeta bet kokias abejones dėl taršos rodiklių patikimumo – juos atidžiai stebi pati įmonė, be to, bendrovę nuolatos tikrina ir Švedijos, ir ES kontroliuojančios institucijos.

Visi šie skaičiai pateikti neatsitiktinai. Kitų metų pavasarį Klaipėdoje turėtų pradėti veikti pirmoji atliekų deginimo elektrinė Lietuvoje, kurią stato „Fortum“. Koncernas jau žvalgosi ir į kitus du didžiausius šalies miestus: Kaune jėgainę planuojama pradėti statyti 2014-aisiais, o paleisti – 2016 m.

Bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta skaičiuoja, kad kasmet Klaipėdoje bus sudeginta apie 250–260 tūkst. tonų kuro – apie pusę šio kiekio šiukšlės. 85 MW galingumo katile bus deginamos pramoninės, komunalinės atliekos ir biokuras, kurio dalis sieks apie 30 proc. „Biokuras yra kaip rezervas, kuris visada bus po ranka, jeigu truks komunalinių ar pramoninių atliekų“, – sakė V. Žuta ir akcentavo, kad Klaipėdos elektrinėje bus įdiegtos pačios pažangiausios technologijos.

Mažesnė blogybė

Nedvoks, nekenks, neterš… Tokius pažadus mūsų šalies gyventojai ne kartą girdėjo iš įvairių projektų – nuo daniškų kiaulių fermų iki vandens valymo įrenginių – iniciatorių. Galbūt „Fortum“ elektrinė Klaipėdoje taps pirmuoju įgyvendintų pažadų pavyzdžiu, o kartu atliekas pavers pigesne šiluma ir mažins sąvartynus? Kodėl gi Lietuvai netapus Švedija, kur 2010-aisiais vos 1 proc. atliekų nukeliavo į sąvartynus, o 49 proc. buvo sudeginta, 36 proc. – perdirbta (žr. lentelę).
Kasmet mūsų šalyje sukaupiama 1,2–1,3 mln. tonų šiukšlių. Iš jų apie pusę sudaro bioskaidžios atliekos, 250–300 tūkst. tonų – pakuotės, likusi dalis – statybinės medžiagos, sąšlavos ir kitos atliekos. Nors didmiesčiuose pastatoma vis daugiau rūšiavimo konteinerių, per 90 proc. komunalinių atliekų atsiduria sąvartynuose.2 psl. >>