Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Ekonomika

Netobulų pinigų kaina

Andrius Matuliauskas | 2014-11-11

Už didesnę pinigų sistemos įvairovę agituojantis ekonomikos profesorius Bernardas Lietaeris tvirtina, kad finansų sistemoje vyraujantis monopolis prisidėjo prie daugybės ekonominių sukrėtimų. Kokių trūkumų turi mūsų pinigai, pranešimą konferencijoje „Minties inversija: kur šiandien turėtų investuoti verslas?“ skaitysiančio mokslininko klausė IQ ekonomikos redaktorius Andrius Matuliauskas.

Kokie mūsų naudojamų pinigų trūkumai? Teigiate, kad būtent dėl to kyla ekonomikos krizės. Ar galite konkrečiau paaiškinti?

– Dabartinė pinigų sistema sukurta pramoninio amžiaus poreikiams, todėl šiandien turime spręsti tam laikotarpiui būdingas problemas. Jos trūkumų daug, bet paminėsiu akivaizdžiausius. Pirmasis susijęs su pinigų kilme. Didžioji jų dalis atsiranda bankams išduodant naujas paskolas verslui ar žmonėms. Tai dar vadinama frakcine bankininkystės sistema, o pagrindinis jos trūkumas – tai labai cikliškas procesas.

Kai verslo aplinka palanki, bankai kuria pinigus kaip išprotėję, t. y. noriai skolina ir įsuka teigiamų lūkesčių, kuriuos anksčiau ar vėliau tampa sunku suvaldyti, spiralę. Atėjus recesijai, kokią neseniai išgyvenome, bankai atsisako finansuoti net pačias racionaliausias idėjas. Tai ekonomikos nuosmukį dar labiau pagilina.

Užklupus recesijai centriniai bankai stengiasi veikti priešingai ir sumažina bazinių skolinimosi palūkanų normą. Tačiau, kaip rodo šiandienė situacija, net esant rekordiškai mažoms palūkanoms komercinės finansų įstaigos nesutinka aktyviau skolinti. Kitų būdų jas tiesiogiai paveikti ir paskatinti pinigų dauginimo procesą iš esmės nėra. Galbūt galima taikyti tokias išskirtines priemones kaip kiekybinis skatinimas, bet ir ji, kaip parodė pastarųjų kelerių metų patirtis, pastebimų rezultatų nedavė. Ekonomikos cikliškumo ypatybė tai, kad realijos neproporcingai sustiprinamos: gerais laikais viskas tampa per daug pozityvu, o blogaisiais – per daug negatyvu. Tokia aplinka labai nestabili, sunkiau prognozuojama: įmonės įdarbina tai per daug, tai per mažai žmonių, vyrauja arba didelis nedarbas, arba stinga darbo jėgos.

Kitas trūkumas – palūkanos. Daugybę šimtmečių Europoje imti palūkanas už skolintus pinigus buvo draudžiama. Vėliau šis apribojimas daugelyje Vakarų valstybių nustojo galioti. Vienas palūkanų nulemtų neigiamų padarinių – trumparegiškumas. Daugelis investicijų vertinamos atsižvelgiant tik į laikotarpį, per kurį bus grąžinta paskola. Dėl to neatsižvelgiama į išlaidas, kurių gali atsirasti sumokėjus bankui. Kai kurie projektai, kurių atsiperkamumo laikotarpis ilgesnis, negauna finansavimo. Palūkanos yra papildoma suma ir sistemoje neegzistuoja. Jos gali būti mokamos tik iš naujų paskolų, kol galiausiai kas nors bankrutuoja, nes nėra tiek pinigų kreditams grąžinti ir palūkanoms sumokėti.

Vis dėlto iki šiol pinigų sistema nežlugo, galbūt realybėje ji atsparesnė?

– Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visuomenės atmintis trumpa. Kai žiniasklaidoje pradedamas kartoti žodis „krizė“, dažniausiai kalbama apie naujausią nuosmukį, tarytum jis būtų vienintelis kada nors įvykęs. Ar galite įsivaizduoti, kad per pastaruosius 40 metų sisteminė bankų ar valiutos krizė įvairiose šalyse pasikartojo 425 kartus? Tai reiškia, kad beveik kas mėnesį kurioje nors pasaulio valstybėje įvyksta finansų krizė. Ir tai, beje, oficialūs Tarptautinio valiutos fondo duomenys.

Dabartinė sistema netvari. Tačiau bankams atstovaujantys lobistai itin atsparūs. Kai finansų institucijos nudarda nuo bėgių, kam nors reikia paimti svetimus pinigus ir jas grąžinti į kelią. Atrodo, kad bankai artėja prie kelio pabaigos – naujajame Bazelio III pakete numatoma, kad finansų institucijos turėtų būti gelbėjamos „bail-in“ būdu. Vadinasi, su sunkumais susidūrusiam bankų sektoriui gyvybę palaikys ne valstybės ir mokesčių mokėtojų, o indėlininkų pinigai. Taip pasielgta Kipre ir iš duobės traukiant Portugalijos banką.

Per pastaruosius keletą metų JAV doleriui ir eurui prognozuota žlugti. Tačiau abi valiutos atlaikė spekuliacijų bumą ir šiuo metu atrodo sustiprėjusios. Su tokiu teiginiu greičiausiai nesutiksite?

– Šiuo metu pirma ir antra pagal svarbą pasaulyje valiutos varžosi, kuri iš jų žlugs greičiau. Tačiau kiekvienu atveju priežastys bus skirtingos. Neseniai JAV doleris prarado savo kaip rezervinės valiutos statusą, nors apie tai mažai kalbama. 2013-aisiais trečdalis pasaulio ekonomikos atsiribojo nuo dolerio, t. y. BRIK šalys tarpusavyje atsiskaitydamos už energijos išteklius nusprendė nebenaudoti dolerio. Kinijos ir Rusijos susitarimas vertinamas maždaug 500 mlrd. JAV dolerių. Tačiau pasaulyje yra 10–15 kartų didesnis dolerių kiekis, negu reikia pačioms JAV. Kai šios valiutos bus visiškai atsisakyta kaip rezervinės, dolerių perteklius sukels pinigų krizę.

Šiuo metu pirma ir antra pagal svarbą pasaulyje valiutos varžosi, kuri iš jų žlugs greičiau.

Euras niekada neturėjo rezervinės valiutos statuso ir jo silpnybė kita. 2008-ųjų bankų krizė euro zonoje taip ir nebuvo išspręsta. Dabar turime daugybę bankų zombių, kurie techniškai bankrutavę, tačiau elgiamasi taip, lyg nieko nebūtų atsitikę. Kai kurių finansų įstaigų kapitalo pakankamumo rodikliai šiandien mažesni negu prie šešetą metų. Todėl pagrindinė euro problema – netvarus bankų sektorius.

Ar šiandien kuri nors valiuta yra saugi? Gal tai Norvegijos krona ar Šveicarijos frankas?

– Mano minėtas naujas bankų gelbėjimo principas reiškia, kad finansų sistema nebegalima pasitikėti jokioje pasaulio šalyje. Prireikus įvykdyti plataus masto bankų gelbėjimo operaciją, žmonės tikrai nepasitikės tokia sistema, kuri gali nusavinti jų pinigus. Todėl bet kuri valiuta nebus saugi, jeigu ji bus laikoma banke. Jei būčiau milijonierius, imčiausi bet ko, kad tik mano pinigai kokia nors forma nebūtų ten, – galbūt pirkčiau meno kūrinius, investuočiau į nekilnojamąjį turtą ar kitus dalykus. Bijau, kad šį kartą prireikus gelbėti bankus pasitikėjimas sistema bus galutinai sužlugdytas.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132290 [post_author] => 573 [post_date] => 2014-11-11 15:09:11 [post_date_gmt] => 2014-11-11 13:09:11 [post_content] => (Asmeninio arch. nuotr.) [post_title] => bernard lietaer [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => bernard-lietaer [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-11 15:09:11 [post_modified_gmt] => 2014-11-11 13:09:11 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132287 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/bernard-lietaer.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai