Europos Komisijos (EK) siūlymas kitais metais 9 mlrd. eurų padidinti mokėjimus iš biudžeto vertinamas nevienareikšmiškai. Siūlymo šalininkai tvirtina, kad didinti išlaidas, skatinti investicijas ir darbo vietų kūrimą reikėjo jau seniai. Tuo metu kritikai kaltina EK dvigubų standartų taikymu – Europos Sąjungos (ES) išlaidos didinamos, o valstybės narės toliau raginamos veržtis diržus.

Trečiadienį EK pasiūlė mokėjimus 2013 metais padidinti 9 mlrd. eurų (6,8 proc.) iki 138 mlrd. eurų. Palyginimui: šiemet jie siekia 129 mlrd. eurų.

Pristatydamas kitų metų ES biudžeto projektą komisaras Januszas Lewandowskis vardijo, kad darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo skatinimui bus skirta 62,5 mlrd. eurų, o struktūriniams fondams ir Sanglaudos fondui – 49 mlrd. eurų (11,7 proc. daugiau nei pernai).

„Biudžeto lėšos skirtos Europai, o ne Briuseliui. Tai atneš naudos tūkstančiams žmonių“, – sakė J. Lewandowskis. Jis pabrėžė, kad valstybėms narėms susiduriant su skausmingu, bet būtinu išlaidų mažinimu, ES biudžeto lėšos skiriamos investicijoms – tarsi kovos su krize paketas. Mat vien tik mažinant išlaidas ekonomikos augimo atkurti esą nepavyks.

Tačiau EK siūlymai didinti išlaidas dar prieš juos paskelbiant oficialiai smarkiai suerzino kai kurias valstybes nares, pastaruosius dvejus metus nuolat girdėjusias raginimus karpyti išlaidas ir taip mėginti suvaldyti euro zonos skolų krizę. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės taip pat suskubo pareikšti, kad joms tokie EK ketinimai nėra priimtini.

Tačiau J. Lewandowskis kritikams atkirto, kad „lengviau taupyti žodžiais, kai kalbame apie ES biudžetą, nei darbais, kai kalbame apie konkrečios valstybės biudžetą“. Jis akcentavo, kad taupymas neturi paveikti asignavimų, dėl kurių jau buvo sutarta, nes susikaupsiančias sumas vis tiek reikės išmokėti vėliau.

Be to, ES biudžeto komisaras pabrėžė, kad kitų metų biudžete įšaldomos būsimos išlaidos. Įsipareigojimai (t.y. būsimi mokėjimai) bus didinami tik atsižvelgiant į infliacijos lygį – 2 proc. Ties mažesne nei infliacijos lygis riba įšaldomas EK administracinis biudžetas, o darbuotojų skaičius mažinamas 1 proc. Per penkerius metus darbuotojų skaičius iš viso turėtų būti sumažintas 5 proc.

Analitikas: išlaidas didinti, etatų nemažinti

„Dabar, kai Europa yra atsidūrusi krizinėje situacijoje, mums būtinas didesnis ES biudžetas. Reikia investuoti pinigų į Europos ekonomikas ir pabandyti pastatyti jas ant kojų“, – portalui IQ.lt sakė Andrew Wattas, Briuselyje įsikūrusio Europos profesinių sąjungų instituto (angl. – European Trade Union Institute) analitikas. Jis pridūrė, kad tokių veiksmų ES turėjo imtis jau seniai.

Analitikas aiškino, kad taupymo politika reikalinga tik kai kurioms ES valstybėms narėms, veržtis diržus privalo ne jos visos. Stagnuojanti, o kai kuriose valstybėse narėse ir besitraukianti ekonomika (naujos prognozės, anot A. Watto, rodo, kad Graikijos ekonomika šiemet smuks 5 proc.), esą yra aiškus įrodymas, kad taupymo programos „žudo Europos ekonomiką“.2 psl. >>