Dienos skaičius
4,255
Tiek milijardų litų vertas turtingiausio Lietuvos žmogaus Nerijaus Numavičiaus turtas.
Visi tekstai

Ekonomika

Siūlymas didinti ES išlaidas: dvigubi standartai ar vėlyvas ekonomikos skatinimas?

IQ | 2012-04-25

Europos Komisijos (EK) siūlymas kitais metais 9 mlrd. eurų padidinti mokėjimus iš biudžeto vertinamas nevienareikšmiškai. Siūlymo šalininkai tvirtina, kad didinti išlaidas, skatinti investicijas ir darbo vietų kūrimą reikėjo jau seniai. Tuo metu kritikai kaltina EK dvigubų standartų taikymu – Europos Sąjungos (ES) išlaidos didinamos, o valstybės narės toliau raginamos veržtis diržus.

Trečiadienį EK pasiūlė mokėjimus 2013 metais padidinti 9 mlrd. eurų (6,8 proc.) iki 138 mlrd. eurų. Palyginimui: šiemet jie siekia 129 mlrd. eurų.

Pristatydamas kitų metų ES biudžeto projektą komisaras Januszas Lewandowskis vardijo, kad darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo skatinimui bus skirta 62,5 mlrd. eurų, o struktūriniams fondams ir Sanglaudos fondui – 49 mlrd. eurų (11,7 proc. daugiau nei pernai).

„Biudžeto lėšos skirtos Europai, o ne Briuseliui. Tai atneš naudos tūkstančiams žmonių“, – sakė J. Lewandowskis. Jis pabrėžė, kad valstybėms narėms susiduriant su skausmingu, bet būtinu išlaidų mažinimu, ES biudžeto lėšos skiriamos investicijoms – tarsi kovos su krize paketas. Mat vien tik mažinant išlaidas ekonomikos augimo atkurti esą nepavyks.

Tačiau EK siūlymai didinti išlaidas dar prieš juos paskelbiant oficialiai smarkiai suerzino kai kurias valstybes nares, pastaruosius dvejus metus nuolat girdėjusias raginimus karpyti išlaidas ir taip mėginti suvaldyti euro zonos skolų krizę. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės taip pat suskubo pareikšti, kad joms tokie EK ketinimai nėra priimtini.

Tačiau J. Lewandowskis kritikams atkirto, kad „lengviau taupyti žodžiais, kai kalbame apie ES biudžetą, nei darbais, kai kalbame apie konkrečios valstybės biudžetą“. Jis akcentavo, kad taupymas neturi paveikti asignavimų, dėl kurių jau buvo sutarta, nes susikaupsiančias sumas vis tiek reikės išmokėti vėliau.

Be to, ES biudžeto komisaras pabrėžė, kad kitų metų biudžete įšaldomos būsimos išlaidos. Įsipareigojimai (t.y. būsimi mokėjimai) bus didinami tik atsižvelgiant į infliacijos lygį – 2 proc. Ties mažesne nei infliacijos lygis riba įšaldomas EK administracinis biudžetas, o darbuotojų skaičius mažinamas 1 proc. Per penkerius metus darbuotojų skaičius iš viso turėtų būti sumažintas 5 proc.

Analitikas: išlaidas didinti, etatų nemažinti

„Dabar, kai Europa yra atsidūrusi krizinėje situacijoje, mums būtinas didesnis ES biudžetas. Reikia investuoti pinigų į Europos ekonomikas ir pabandyti pastatyti jas ant kojų“, – portalui IQ.lt sakė Andrew Wattas, Briuselyje įsikūrusio Europos profesinių sąjungų instituto (angl. – European Trade Union Institute) analitikas. Jis pridūrė, kad tokių veiksmų ES turėjo imtis jau seniai.

Analitikas aiškino, kad taupymo politika reikalinga tik kai kurioms ES valstybėms narėms, veržtis diržus privalo ne jos visos. Stagnuojanti, o kai kuriose valstybėse narėse ir besitraukianti ekonomika (naujos prognozės, anot A. Watto, rodo, kad Graikijos ekonomika šiemet smuks 5 proc.), esą yra aiškus įrodymas, kad taupymo programos „žudo Europos ekonomiką“.

Vis dėlto pašnekovas teigė suprantantis, kodėl kai kurių ES valstybių narių vyriausybės priešinasi ES mokėjimų didinimui: „Aš suprantu, kad politikai susiduria su problemomis, kai reikia mažinti išlaidas nacionaliniu lygmeniu. Jiems sudėtinga paaiškinti rinkėjams, kodėl tuomet ES turėtų išleisti daugiau“.

A. Wattas skaičiavo, kad ES biudžetas santykinai yra labai nedidelis. Jis sudaro maždaug 1 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui: tokiose šalyse kaip JAV, kurios kartais tam tikrame kontekste lyginamos su ES, šalies valdžia išleidžia 20–30 proc. BVP.

Tiesa, analitikas teigė skeptiškai žiūrintis į EK planus mažinti darbuotojų skaičių. Jis tvirtino sunkiai galintis įsivaizduoti kokybiškų paslaugų teikimą neturint pakankamai personalo. Pramonėje gamybą galima didinti mažinant darbuotojų skaičių ir naudojant daugiau technikos, bet biurokratijoje yra labai mažai erdvės didinti efektyvumą naudojant kompiuterius.

„Personalo mažinimas man asocijuojasi su pasakymu „Mes norime, kad jūs dirbtumėte mažiau“. Tačiau, mano galva, mes turėtume reikalauti, kad ES dirbtų daugiau. Manau, kad personalo mažinimas turi būti vertinamas kritiškai“, – sakė A. Wattas.

Idėjų kalvė: mažinti „eurokratų“ skaičių būtina

Tačiau idėjų kalvė „Open Europe“ (liet. – „Atvira Europa“) laikosi priešingos pozicijos. Trečiadienį išplatintame organizacijos pranešime tvirtinama, kad ES išlaidos yra pernelyg išpūstos, neefektyvios ir turėtų būti apkarpytos.

„Open Europe“ skaičiuoja, kad gausybė ES agentūrų, tarnybų ir komitetų mokesčių mokėtojams šiemet atsieis 2,64 mlrd. eurų. Tai esą yra 3,4 proc. daugiau nei pernai ir net 33,2 proc. daugiau nei 2010 metais. 90 proc. minėtos sumos surenkama iš ES valstybių narių, o likusieji 10 proc. – iš kitų valstybių, tokių kaip Norvegija. Didelį indėlį į agentūrų ir komitetų išlaikymą įdeda Didžioji Britanija (362 mln. eurų), Vokietija (490 mln. eurų) ir Prancūzija (386 mln. eurų).

Tačiau, anot idėjų kalvės, kai kurios agentūros praktiškai neturi įtakos ES vykdomai politikai. Pavyzdžiui, 129 mln. eurų per metus „suvalgantis“ Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (atliekantis patariamąją funkciją) egzistuoja nuo 1950-ųjų, tačiau pastaraisiais metais esą nėra įrodymų, kad jo siūlymai būtų kaip nors paveikę ES sprendimus. Lygiai taip pat esą nereikalingas ir Regionų komitetas, kuris šiemet atsieis 86,5 mln. eurų.

Kaip teigia „Open Europe“, mokesčių mokėtojų pinigus ryja ir įvairios ES agentūros (tarnybos), kurių šiuo metu suskaičiuojama 52 arba dvigubai daugiau nei 2004-aisiais.2 psl. >>

Puslapis 1
Array ( [0] => stdClass Object ( [guid] => ) [1] => stdClass Object ( [post_excerpt] => ) )

KOMENTARAI (0)

Dienos grafikas

Komentarai

Prieš 22 metus, nepriklausomybės jausmų ir greitų permainų vilties viršukalnėje, Atviros Lietuvos į ...
Neįtikėtiną pažangą per 24 nepriklausomybės metus padariusi Lietuva ir po finansų krizės džiugina o ...
Mokslo metų pabaiga neišvengiamai provokuoja diskusijas apie universitetų ir studijų kokybę. kad Bet su ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai