Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Ekonomika

Sunku būti mažam

Lina MRAZAUSKAITĖ | 2015-03-28

Lietuvoje smulkiojo verslo yra pakankamai, tačiau jis neefektyvus. Mažųjų plėtrai trukdo ir sudėtinga patirtis, ir didesniems žaidėjams palankesni paslaugų vartotojai.

Keturiose iš penkių Lietuvos bendrovių dirba mažiau nei 10 žmonių, tačiau kartu smulkios įmonės, Statistikos departamento duomenimis, sukuria 17,5 proc. visų darbo vietų. „Eurostat“ į dienos šviesą ištraukia dar daugiau smulkiojo verslo – 2014 m. Lietuvoje mažos įmonės sudarė 90,4 proc. visų šalies bendrovių ir rezultatas nuo ES vidurkio atsiliko vos 2 proc. Šios įmonės Lietuvoje ir ES įdarbino panašią dalį visų žmonių. Tačiau mūsų šalyje smulkiojo verslo indėlis į bendrąjį vidaus produktą kuklesnis – 14,6 proc., palyginti su 21,6 proc. siekiančiu ES vidurkiu. Pagal šį rodiklį Lietuvos smulkusis verslas atsiliko ir nuo Baltijos kaimynių, ne tik nuo Bendrijos senbuvių.

Pastarieji 25 metai mūsų verslininkams nebuvo lengvi. Nepriklausomybės pradžioje iniciatyvūs žmonės metėsi į mažmeninę prekybą – nuo 1993 iki 1995 m. mažų parduotuvių padaugėjo 60 proc. Chaotiškas pereinamasis laikotarpis, riboti finansiniai ištekliai, nepasiekiamos kapitalo rinkos, 1998-ųjų ekonomikos krizė – pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį išbandymai keitė vienas kitą. Nuo 2000 m. šalies ekonomikos prieaugis buvo vienas sparčiausių, pagaliau sutvarkyta įstatymų bazė. Tačiau šie vaisiai ėmė gundyti užsienio investuotojus, tad jie pradėjo konkuruoti ir su vietos smulkiaisiais, ir su dideliais žaidėjais. Antrasis nepriklausomybės dešimtmetis taip pat paženklintas 2008-ųjų pabaigoje kilusia krize ir jos padariniai jaučiami iki šiol.

Ar tokia sudėtinga raida nekliudo sparčiau plėtotis smulkiajam verslui ir vytis ne tik ES vidutiniokių? SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis smulkių įmonių tebėra šeimos ar individualus verslas, nesistengiantis stebinti technologiniu lygiu ir efektyvumu, tai tėra būdas susikurti darbo vietą ir užsitikrinti pragyvenimo šaltinį. „Dalis smulkių verslininkų net nepuoselėja ambicijų išsiplėsti“, – teigė G. Nausėda. Tam tikru atžvilgiu šį kuklų požiūrį atspindi ir Lietuvoje paplitęs poreikis savarankiškai dirbti pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. 2014 m. trečią ketvirtį savarankiškai dirbančių asmenų buvo 141 tūkst. ir jie sudarė apie dešimtadalį visų užimtųjų. Kitose Baltijos šalyse padėtis panaši: Latvijoje savarankiškai dirbančių asmenų buvo 10,7, Estijoje – 8,6 proc. Jungtinėje Karalystėje, pernai tituluotoje savarankiškai dirbančių žmonių citadele, tokių darbuotojų dalis sudarė 15 proc. visos darbo jėgos.

Veikia nepalankiame sektoriuje

Tačiau, be kiekybės, svarbu ir kokybė, kurią galėtų apibūdinti kuklokas mažųjų indėlis į bendrą šalies ūkio katilą. Kodėl Lietuvos smulkusis verslas savo sukuriama pridėtine verte atsilieka nuo ES vidurkio? G. Nausėda akcentavo, kad mažos įmonės ir toliau daugiausia veikia prekybos sektoriuje, o šis, kitaip nei pramonė ar informacinių technologijų segmentas, iš prigimties labiau orientuotas į vidaus rinką, nėra inovatyvus ir sukuria menką pridėtinę vertę. Todėl tik užėmęs stipresnes pozicijas pramonėje (tai būdinga Vokietijai) smulkusis verslas šalies ekonomikai turėtų didesnę įtaką. Tuo labiau kad ir prekybos sektoriuje mažuosius vis labiau spaudžia sparčiai besiplečiantys vietos ir užsienio prekybos tinklai. 2013 m. tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko po kiek daugiau nei 300 kv. m naudingojo prekybos centrų ploto. Didžiojoje dalyje Europos šalių šis skaičius gerokai kuklesnis.

„Per pastarąjį dešimtmetį natūraliai ar su valdžios pagalba stambūs prekybos sektoriaus atstovai smulkųjį verslą išstūmė iš žaidimo. Tiesa, Vakaruose visuomenė jau persisotino prekybos centrų, dažnai veikiančių miesto pakraščiuose, ir atsigręžia į už kampo esančias parduotuves. Tačiau Lietuvoje smulkusis prekybos verslas užima net ne antraeilio, o trečiaeilio poziciją. Sunku pasakyti, ar iki to laiko, kai pamatysime atvirkštinę tendenciją, iš jo dar bus kas nors likę“, – niūrią ateitį prognozavo G. Nausėda.

Greitai krinta ir tuoj pat kyla

Analizuodamas Lietuvos vartotojų įpročius, lemiančius smulkiojo verslo poziciją, įmonės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas įžvelgė ne vieną paradoksą: „Nors lietuviai skundžiasi sunkiai besiverčiantys, jų gyvenimo lygis per aukštas, kad rinkoje išsilaikytų „barzdos skutimosi peiliukų pardavėjai“.“

Maža to, ir dėl menkos vidurinės klasės, ir praeityje susiformavusių įpročių šalies gyventojai dažnai patys remontuoja butus, taiso automobilius ir buitinę techniką, skalbia drabužius, t. y. atlieka darbus, kuriuos siūlo tradiciniai smulkieji verslai.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas įsitikinęs, kad smulkios įmonės svarbios ne tiek dėl indėlio į ekonomiką, kiek dėl socialinės funkcijos – jos užtikrina užimtumą. Jei valstybė smulkiojo verslo neremia ir šis bankrutuoja, iki tol save išlaikę gyventojai ištiestais delnais rikiuojasi darbo biržose.

Didelė verslo gigantų koncentracija taip pat nėra sveikos šalies ūkio struktūros požymis. Smulkios įmonės, atsižvelgiant į vieno darbuotojo sukuriamą pridėtinę vertę, paprastai ne tokios efektyvios kaip stambiosios, nes jų menkesnės galimybės investuoti į produktyvius gamybos metodus ar naudotis masto ekonomija: gaminti pigiau, daugiau ir platesnei rinkai. Tačiau jos, kaip teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas ir tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas, gerokai lankstesnės ir geba greičiau pastebėti nišinius vartotojų poreikius, prisitaikyti prie rinkos pokyčių, jas lengviau įsteigti ir uždaryti. O stambios bendrovės lyg banginiai: sukuria didelę dalį BVP, tačiau yra nerangios.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134389 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-10 18:56:34 [post_date_gmt] => 2015-03-10 16:56:34 [post_content] => (Getty Images nuotr.) [post_title] => 528840179 small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 528840179-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-10 18:56:34 [post_modified_gmt] => 2015-03-10 16:56:34 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134388 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/528840179-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 134390 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-10 18:56:59 [post_date_gmt] => 2015-03-10 16:56:59 [post_content] => [post_title] => Grafikas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-83 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-10 18:56:59 [post_modified_gmt] => 2015-03-10 16:56:59 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134388 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Grafikas9.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai