Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Ekonomika

Švediškas receptas, kaip užsitarnauti pasitikėjimą

Andrius Matuliauskas | 2015-03-28

Vieno didžiausių Baltijos šalyse bankų „Swedbank“ vadovas Michaelis Wolfas sako, kad, nors pasiekti įspūdingi finansiniai rezultatai, jis į ateitį per rožinius akinius žvelgti nelinkęs. Andriui Matuliauskui jis papasakojo apie artimiausių metų iššūkius, naujus konkurentus ir atskleidė, kaip įgyti klientų pasitikėjimą.

Naujausi „Swedbank“ finansiniai rezultatai buvo įspūdingi – trečią 2014 m. ketvirtį banko pelnas išaugo 9,3 proc. Kas lėmė tokį šuolį?

– Visų pirma, Švedijos centriniam bankui sumažinus bazines palūkanų normas pavyko daugiau uždirbti iš turimo obligacijų portfelio. Tiesa, 2015 m. šis efektas išnyks. Prie kitų veiksnių priskirčiau dėl efektyvumo sumažėjusias veiklos sąnaudas ir anksti pradėtą paslaugų skaitmeninimą. Dar viena priežastis buvo šoktelėjęs vartojimas, kuris padidino komisinių pajamas.

Kokie jūsų lūkesčiai 2015 m.? Kaip ketinate didinti pajamas?

– Viena vertus, veikiame keturiose šalyse, kurių ūkiai, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, yra stiprūs ir auga. Visose keturiose šalyse „Swedbank“ peržiūrėjo kreditavimo kainodarą siekdamas, kad ji geriau atspindėtų riziką. Pozityviu dalyku vadinčiau tai, kad visose Baltijos kaimynėse mūsų klientai finansiškai kur kas stipresni negu prieš kelerius metus, todėl jiems taikoma rizikos premija sumažėjo.

Kita vertus, kol kas nematome ilgalaikės kreditavimo paklausos ir tam įtakos turi makroekonominis netikrumas. Pagrindinis mūsų iššūkis yra dirbti kuo efektyviau, nes manome, kad situacija artimiausiu metu išliks sudėtinga. Taip pat ketiname skirti dar daugiau dėmesio klientams, nes ūkiui lėtai augant neateis naujų, tad pajamų bus galima tikėtis tik iš esamų.

Šiandienos rezultatai leidžia investuoti į klientų aptarnavimą ir didinti konkurencingumą gana sudėtingomis aplinkybėmis. Neuždirbdamas negali turėti patenkintų klientų. Dabar pelną panaudosime jų pasitenkinimui didinti.

Su kokiais pagrindiniais iššūkiais finansų sektorius susidurs per ateinančius metus?

– Mažos palūkanos, menka kreditavimo paklausa, plintantis paslaugų skaitmeninimas. Tikiuosi išvysti daug inovacijų finansų sektoriuje. Mes turėsime būti dar arčiau klientų, atidžiau stebėti, ką jie galvoja, kaip elgiasi, ir bandyti patenkinti jų lūkesčius.

Ar kreditavimo paklausa Europoje iš tiesų išliks silpna? Teko girdėti, kad ji atsigauna ir 2015 m. bus svarbus postūmis regiono ūkiui.

– Dabartinis kreditavimo rezultatas mūsų neįtikina. Manau, kad Europos ekonomika tvariai augti galėtų tik skatinama politikos reformos. Ilgalaikio teigiamo poveikio nevalia tikėtis tiesiog išleidžiant į apyvartą daugiau pinigų ir taip subsidijuojant įvairias ūkio sritis. Tokiu atveju rizikuoji sukurti naujų ekonomikos burbulų. Tiesa, Lietuvoje matėme teigiamų kreditavimo paklausos atsigavimo ženklų. Dar daug neaiškumo ir matyti toli į ateitį neišeina. Tokiu atveju ir žmonės elgiasi gana atsargiai.

Kaip ketinate gauti daugiau pajamų iš klientų? Planuojate pristatyti naujų produktų ar paslaugų?

– Pagrindinis mūsų tikslas yra tobulinti paslaugas, supaprastinti produktus, pagerinti jų prieinamumą. Kasdien žengti po mažą žingsnį šia linkme. Tik taip klientai gali pajusti, kad bankas dirba jų labui. Manau, jog naujovių bus pereinant nuo atsiskaitymų grynaisiais pinigais prie elektroninių mokėjimų. Lietuvoje vis dar dominuoja grynieji pinigai. Bet prisijungus prie euro zonos atsiranda paskata situacijai keistis, populiarės atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis ir kitais būdais.

Dabartinė krizė Rusijoje jus paveikė mažiau, negu būtų palietusi prieš dešimtmetį, nes šiandien esate brandesni, pažangesni ir labiau integruoti į Vakarus.

Pavyzdžiui, Švedijoje naudoju programėlę „Swish“, kuri man leidžia persiųsti pinigų bet kuriam žmogui iš telefono adresinės kontaktų sąrašo. Ši programa mobiliojo numerį susieja su sąskaita. Todėl užtenka pasirinkti atitinkamą adresatą, nurodyti sumą, ir perlaida atliekama akimirksniu. Tad jeigu vakarieniaujate su keturiais draugais ir gaunate bendrą sąskaitą, vienas žmogus ją apmoka, o kiti jam perveda reikiamą sumą telefonu.

Švedijoje tai veikia su visais bankais ir mobiliojo ryšio operatoriais, Baltijos šalyse tokios infrastruktūros dar nėra. Bet ieškome panašių sprendimų, manau, kad tuo netolimoje ateityje bus galima naudotis ir pas jus.

Apskritai inovacijų bankų sektoriuje netrūks. Pirmiausia todėl, kad jas skatins į mokėjimų ir taupymo sritį norintys ateiti nauji žaidėjai. Antra, kadangi elektroniniai mokėjimai pigesni už grynuosius pinigus ir padeda sumažinti vieno kliento aptarnavimo sąnaudas, permainomis suinteresuotos pačios finansų įstaigos.

Teko girdėti, kad jūsų bankas per artimiausius keletą metų ruošiasi sumažinti darbuotojų skaičių, nors finansiniai rezultatai gerėja. Kodėl? Ar tai reiškia, kad bankų sektorius nebėra patraukli vieta dirbti?

– Tokių rinkoje ilgai veikiančių bankų kaip mūsiškis produktų spektras platus, jie naudoja daugybę IT sistemų. Mano minėtai „Swish“ programėlei nereikia sudėtingos infrastruktūros, todėl konkurento, kuris pasirinks dirbti su tokia technologija, sąnaudos bus gerokai menkesnės. Mums svarbiausia apkarpyti paslaugų kompleksiškumą ir su tuo susijusias sąnaudas. Artimiausioje ateityje mažiausios veiklos sąnaudos bus pagrindinis konkurencinis pranašumas.

Turime būti pasiruošę kuklesniems pelningumo rodik­liams ir didesnei konkurencijai, o geriausias būdas tai padaryti yra apribotos sąnaudos ir efektyviau tvarkomi procesai. To negali pasiekti nesiimdamas pokyčių. Švedijoje susidarė tokia padėtis, kad bus galima darbo vietų skaičių banke sumažinti beveik neatleidžiant žmonių, nes dalis jų išeis į pensiją, kiti pakeis darbą dėl skirtingų priežasčių. Be to, tai atvers galimybių dabartiniams darbuotojams, nes į atsilaisvinusias vietas naujų žmonių neketiname samdyti.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134371 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-10 18:36:29 [post_date_gmt] => 2015-03-10 16:36:29 [post_content] => (Swedbank nuotr.) [post_title] => wolf8034 a small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => wolf8034-a-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-10 18:36:29 [post_modified_gmt] => 2015-03-10 16:36:29 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134370 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/wolf8034-a-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai