
Nors A energinio naudingumo klasei priskiriami pastatai šildymo sąskaitą gali sumažinti 7 kartus, šiandien jie mažai kam įdomūs. Bet prioritetai rinkoje ateityje keisis.
Po aštuonerių metų visi naujai iškilę pastatai ES šalyse turės visiškai nešvaistyti energijos. Kitaip tariant, atitikti itin aukštą energinio naudingumo A klasę. Pagrindinis A ir C klasės energinio naudingumo statinių skirtumas – energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato ploto. Šiuo metu statomuose C klasės pastatuose jos gali sudaryti 100–200 kWh/m2, o A klasės statiniuose jos yra keliolika kartų mažesnės ir siekia 10–15 kWh/m2 ar mažiau.
Bet akivaizdu, kad į aukščiausią klasę šiandien statytojai praktiškai netaiko. Remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija, iš daugiau kaip 4 tūkst. sertifikuotų gyvenamosios paskirties statinių A klasės sertifikatus turėjo vos 8 pastatai.
Atsipirks per dešimtmetį
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis pastebėjo, kad pagal šiandien Lietuvoje galiojančius teisės aktus reikalaujama, kad naujai statomi namai būtų ne mažesnio standarto kaip C klasė. „Problema ta, kad statytojai C klasę traktuoja kaip aukščiausią, nors ji yra žemiausia riba, kurią privalu pasiekti“, – sakė asociacijos vadovas.
Aišku, viskas atsiremia į pradines investicijas. Norint pastatyti energiškai efektyvų pastatą reikia rinktis kokybiškesnes medžiagas, jų naudoti daugiau, be to, statyboms reikia atitinkamai ruoštis nuo pat pradžių ir parengti specialų pastato projektą. Statytojai tvirtina, kad Lietuvos klimato sąlygomis A ar net A+ klasei pasiekti užtenka pasyvių architektūrinių ir techninių sprendimų, naudoti tokių novatoriškai skambančių, bet brangių dalykų kaip atsinaujinantys energijos gamybos šaltiniai ar rekuperacinė vėdinimo sistema, nėra būtina.
Statybines medžiagas tiekiančios bendrovės AEROC vadovas Alvidas Musius skaičiavo, kad energiškai efektyvaus A klasės pastato kaina, palyginti su C klasės pastatu, yra apie 6–10 proc. didesnė. Tačiau šis kainos skirtumas išnyksta ateityje, nes sutaupoma didesnė šildymo išlaidų dalis.
A. Musius kaip pavyzdį pateikia Estijoje, Saremos saloje, pastatytą individualų gyvenamąjį 165 kv. m namą, kurio šildymas per metus atsieina 1,2 tūkst. litų. Už tokio paties ploto C energinio naudingumo klasės namo šildymą tektų mokėti apie 7,4 tūkst. litų per metus. Vadinasi, per dešimtmetį mažesnės sąskaitos už šildymą padėtų sutaupyti apie 60 tūkst. litų ir kompensuotų statybų kainos skirtumą. Jeigu energijos išteklių kainos per dešimtmetį išaugtų, tai energiją taupantis statinys atsipirktų per dar trumpesnį laiką.
Energiją taupantys statiniai gali būti patrauklūs ne vien dėl to, kiek jie padės sutaupyti per ilgesnį laikotarpį. A. Vaičiulio teigimu, po kelerių metų tokių namų kaina turėtų padidėti, nes rinkoje jų bus mažuma, o artėjant ES direktyvos įsigaliojimui jų paklausa rinkoje išaugs. Tiesa, kol kas taupiais namais domisi tik vienetai arba, kalbant statytojų žodžiais, „išmanieji pirkėjai“.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)