Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse apsilankiusių turistų skaičius auga. Turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė tvirtina, kad situacija grįžo į prieškrizinį lygį, ir prie to esą svariai prisidėjo pats departamentas. Tačiau versle esama kitokių nuomonių – kad valstybė  nagų prie situacijos gerėjimo neprikišo.

Turizmo departamento duomenimis, pernai Lietuvoje apsilankė pusantro milijono užsienio turistų. Šiais metais turistų skaičius yra 25 procentais didesnis nei pernai.

Lietuvoje didžiąją dalį turistų sudaro baltarusiai, rusai, lenkai, vokiečiai, latviai ir britai. Estijoje apie 50 proc. turistų – suomiai. R. Balnienės manymu, šia prasme estams labai pasisekė, nes Suomija yra stabilesnė šalis nei Baltarusija ar Rusija.

Estijoje turistų skaičius per pastaruosius metus augo 17 proc., o Latvijoje – net 30 proc.

„Latviai per krizę investuodavo 15 milijonų latų (73,5 mln. litų) per metus į turizmo plėtrą, o estai metai iš metų investuodavo į turizmo rinkodarą po 17 milijonų kronų (3,74 mln. litų). Pernai buvo pirmi metai, kai investuoti 8 milijonai litų į Lietuvos turizmo plėtrą. Dėl to yra jaučiamas toks kilimas. Tai yra pirmi metai, kai į turizmą pradėta žiūrėti kaip į tikrai didelį pajamų šaltinį, nes jis staigiai duoda rezultatą“, – įsitikinusi R. Balnienė.

Turizmo plėtros rinkodaros strategijos planuose – garsinti Lietuvos vardą. Numatyta surengti Lietuvos žurnalistų keliones į užsienio šalis ir užsienio žurnalistų keliones į Lietuvą, taip skatinant rašyti straipsnius apie Lietuvą. Kitas planas – dalyvauti užsienio turizmo parodose. Strategijoje taip pat buvo numatyta populiarinti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą.

Tačiau R. Balnienė teigia, kad čempionatas nepriviliojo užsienio turistų ir kad tai nėra sporto šaka, generuojanti didelius turistų srautus. Ši sporto šventė buvo svarbesnė patiems lietuviams ir paskatino vietinį turizmą, tačiau rinkodaros strategijos plane vis dėlto buvo eilutė „Europos vyrų krepšinio čempionato populiarinimas“, kuri nepasiteisino.

Ne viskas valstybės rankose

„Turizmo rinka sparčiai auga ir tai tikrai nėra valstybės politikos dėka“, – teigia viešbučio „Amberton Hotel“ Vilniuje generalinė direktorė Asta Jutaitė.

Ji mano, kad Lietuvoje turizmo plėtros strategija neša mažai naudos turizmo rinkai. Šalyje rinka atsigauna dėl visai kitokių priežasčių – iš Vilniaus oro uosto vykdoma daugiau skrydžių ir svarbu, kad yra pigių skrydžių. Kaune ypač jaučiama, kad į šį miestą skraido pigių skrydžių bendrovė.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl A. Jutaitė nemato valstybės indėlio į turizmo rinkos atsigavimą, tai nevieninga politika: „Reikia ilgalaikės bei vieningos politikos ir strategijos. Nereikia, kad jos keistųsi kas vieneri metai, ir tada rezultatas būtų geresnis“, – sako A. Jutaitė.2 psl. >>