Vikipedijos pavyzdys parodė, kaip efektyviai daugybė žmonių, dalydamiesi žiniomis, gali sukurti didžiulę enciklopediją. Panašų modelį galima pritaikyti ekonomikoje. Tai – „Vikinomika“.
Terminą „Vikinomiką“ sukūrė Donas Tapscottas, kartu su Anthony D. Williamsu 2006 m. išleidę knygą „Vikinomika – kaip masinis bendradarbiavimas viską keičia“ (angl. „Wikinomics – How Mass Collaboration Changes Everything“). Joje aprašomos neįtikėtinos sėkmės istorijos ir masinio bendradarbiavimo veikimo principas.
Kiniškoji sėkmės istorija
1989 m. į Tiananmenio aikštę Kinijoje susirinkę šalies gyventojai, įkvėpti Hu Jaobango kovos už demokratiją ir prieš korupciją, norintys ekonominių ir politinių reformų, protestavo prieš valdžios politiką ir drąsiai stojo prieš tankus. Tąkart Komunistų partija žiauriai susidorojo su protestuotojais.
Tačiau šalies ekonominė politika darėsi vis liberalesnė. Vos po trejų metų iki tol niekam nežinomas, Kultūrinės revoliucijos laikais priverstinio darbo stovyklose dėl kapitalistinių idėjų kalėjęs Yinas Mingshanas investavo 200 tūkst. juanių (dabartiniu kursu – 88 tūkst. litų) ir atidarė motociklų taisymo dirbtuves, kuriose dirbo aštuoni žmonės. Mažos dirbtuvės virto „Lifan Group“ – viena didžiausių motociklų ir automobilių gamintojų šalyje, įsikūrusių Čongčingo metropolyje. Kompanijoje dirba 14 tūkst. darbuotojų, ji per 18 metų labdarai paaukojo 77,83 mln. juanių (dabartiniu kursu – 34 mln. litų). 73 metų Y. Mingshanas 2011 m. rudenį turtingiausių Kinijos žmonių sąraše buvo 135-as.
Ši istorija galbūt nebūtų įvykusi, jei ne Kinijoje susiklosčiusi terpė tarpusavio bendradarbiavimui. Skirtingai nei tradicinėse gamybos grandinėse, Kinijoje motociklų pramonė susideda iš daugybės mažų kompanijų, kurios bendradarbiauja dizaino ir gamybos srityse. Atrodytų, kad tai – tiesiausias kelias į chaosą ir bankrotą, tačiau ši keista sistema leidžia gaminti greičiau ir pigiau. Žinoma, prie to prisidėjo ir specifinės sąlygos: kitų šalių gamintojams į Kinijos rinką leista įeiti tik 1980 m. ir tai su viena sąlyga – šie negalėjo statyti savo gamyklų. Liko vienintelis kelias – bendradarbiauti su vietos gamintojais, jiems suteikiant licencijas gaminti užsieniečių produktus.
Rinkoje dominavusios „Yamaha“, „Honda“, „Suzuki“ greitai pavertė Kiniją didžiausia motociklų gamintoja pasaulyje. Tačiau šalies perėjimas iš planinės į pusiau rinkos ekonomiką japonų dominavimą apvertė aukštyn kojomis – naujai besisteigiančios privačios bendrovės, kurių viena buvo „Lifan“, perėmė valstybines bendroves ir pritaikė per daug metų išmoktą gamybos techniką. Svarbi tokios gamybos taisyklė – grubus dizainas, leidžiantis atskirų detalių gamintojams keisti bet kurį tarpinio ar galutinio produkto elementą, išlaikant tą patį dizainą. Užuot kopijavę japonų gamintojus, kinai tobulina detales ir taip dar labiau didina savo gaminamų produktų vertę rinkoje.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)