Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Ekonomika

Žaidimas santykiais

Vilius PETKAUSKAS | 2015-02-24

Sausis nešykštėjo netikėtumų valiutų rinkose. Šveicarija išsiskyrė su euru, o Europos centrinis bankas (ECB) atidarė eurų užtvankos sklendes.

Kalbos dėl ECB ketinimų pritaikyti kiekybinio skatinimo priemones paskatino Šveicarijos centrinį banką atsisakyti fiksuoto valiutos kurso. Gandai virto tikrove. ECB pirmininkas Mario Draghi pranešė, kad nuo kovo 1 d. institucija kas mėnesį išleis 60 mlrd. eurų vyriausybių platinamoms obligacijoms įsigyti.

Prabėgus mažiau nei parai nuo tokio sprendimo, ši valiuta dolerio atžvilgiu atpigo 3,5 proc. Esminis kiekybinio skatinimo politikos tikslas – padidinti infliaciją ir paskatinti vartojimą. Daugiau nei trečdalis Lietuvos eksporto tenka euro zonos šalims, tad šių rinkų prieaugis lemtų teigiamus šalies ekonomikos pokyčius.

Šveicarijos centrinio banko sprendimas neturėtų tiesiogiai paveikti mūsų ūkio. Lietuvos banko duomenimis, kreditai Šveicarijos frankais sudaro 0,4 proc. įmonių ir gyventojų paskolų portfelio. Finansų ministerija teigia, kad nenukentės ir frankais išplatintos Vyriausybės obligacijos – jos apdraustos nuo valiutų kursų svyravimo.

Gruodį euro zonoje registruota defliacija paskatino ECB pasekti šalti pradėjusiomis JAV federalinės rezervų sistemos pėdomis.
Iki kitų metų rugsėjo rinkos sulauks 1,1 trln. eurų – penktadaliu daugiau, nei tikėtasi. Tiesa, ECB negali vyriausybių obligacijų įsigyti tiesiogiai. Tam bus pasitelkiami komerciniai bankai.

SEB vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, galima tikėtis, kad bus proga įsigyti ir privatiems ūkio subjektams priklausančių finansinių priemonių: „Nepavykus įveikti defliacijos, gali būti plečiamas centriniams bankams įkeisti tinkamos medžiagos sąrašas – taip pinigų masė dar labiau padidės.“

Dėl turimų įsipareigojimų Graikija ECB pinigų skatinimo programa naudotis negalės.

Priimant sprendimą dėl kiekybinio skatinimo trūko vienybės. Tai atspindi rizikos padalijimas, kaip spėjama, išreikalautas Vokietijos ir Nyderlandų. Nors programą koordinuos ECB, nacionalinės finansų įstaigos prisiims 80 proc. rizikos – bankrutavus valstybei, didžioji dalis nuostolių gultų ant konkrečios šalies centrinio banko. Numatoma, kad ECB negalės įsigyti daugiau nei ket­virtadalio bet kurios emisijos vertės ir turėti daugiau nei 33 proc. emitento skolos. Tad dėl turimų įsipareigojimų Graikija šia programa naudotis negalės.

Likus 10 dienų iki ECB sprendimo Šveicarijos centrinis bankas netikėtai pranešė apie franko atsiejimą. Jis euro atžvilgiu iš karto pabrango 30 proc. Valstybei, kurios eksportas sudaro 70 proc. bendrojo vidaus produkto, šis pokytis kainuoja nepigiai.
Per bendrosios valiutos krizę frankas buvo tapęs saugiu investuotojų prieglobsčiu. Dėl išaugusios paklausos jo kaina pasiekė neregėtas aukštumas. Tuo metu Šveicarijos centrinis bankas ėmė spausdinti pinigus, už kuriuos perkant eurą dirbtinai sumažinta franko vertė. Neleidžiant šiai perkopti 1,2 euro už franką ribos, 2011 m. abi valiutos susietos.

Sukauptas 360 mlrd. eurų vertės užsienio valiutos rezervas šveicarams įvarė hiperinfliacijos baimę. Per referendumą lapkritį tik maža balsų persvara nebuvo nustatytas rezervo dydis. Maža to, ECB prabilus apie kiekybinio skatinimo politiką suprasta, kad norint palaikyti žemą franko vertę spausdinti daugiau pinigų reikės ir Šveicarijai, tad nuspręsta grįžti prie laisvo valiutos kurso.

Žaidimo kaina – daugiau nei dukart sumažėjusi šios šalies ekonomikos prognozė ir 300 mln. eurų nuostoliai didžiausiems Senojo žemyno bankams. Toks sprendimas skaudžiai atsiliepė ir 700 tūkst. lenkų, turinčių paskolas frankais.

ECB ir Šveicarijos centrinio banko veiksmai rodo, kad Europos lyderiai dar negreitai galės mėgautis JAV prezidento Baracko Obamos pasinaudota privilegija pranešti apie finansų krizės pabaigą. Taupymo politikos šalininkams lieka skėsčioti rankomis ir tikėtis, kad pinigų upės nepaskandins struktūrinių reformų daigų.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133827 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-02-12 10:07:17 [post_date_gmt] => 2015-02-12 08:07:17 [post_content] => (Scanpix nuotr.) [post_title] => File picture shows a trader reacting in front of the DAX index board at Frankfurt's stock exchange [post_excerpt] => Kas vyksta?.. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => file-picture-shows-a-trader-reacting-in-front-of-the-dax-index-board-at-frankfurts-stock-exchange [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-02-12 10:07:17 [post_modified_gmt] => 2015-02-12 08:07:17 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133826 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/02/47RS110811B533-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai