Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Gyvenimo gurmanams

Architekto žvilgsnis: Rolandas Palekas

Viktorija Vitkauskaitė, „Intelligent Life“ | 2014-04-25

Penki projektai, apie kuriuos kalbame su „Paleko ARCH Studija“ vadovu profesoriumi R. Paleku, – maža jo darbų dalis. Tačiau ir tiek pakanka atskleisti įdomią šio architekto filosofiją.

 

Visuomeninis pastatas: VU biblioteka, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) Saulėtekyje

Mes visi prikuriame daugiau ar mažiau eksperimentinių projektų, kartais nelabai ir tikėdami, kad jie bus pastatyti. Kai sužinai, kad toks sumanymas iš tikrųjų bus realizuojamas, galvoji: oho, ką dabar reikės daryti? MKIC atvejis – panašus, gimęs ne iš proto, bet labiau iš jausmo. Ar džiaugiuosi rezultatu? Apie dizainą nenorėčiau kalbėti, jis man neatrodo toks svarbus. Tačiau biblioteka yra mėgstama, žmonės gerai jaučiasi šiose erdvėse. Matyt, veikia ne tik architektūriniai dalykai, bet ir liberali atmosfera, prieiga 24 valandas per parą – objektyvios aplinkybės. Lankytojai mažiausiai kalba apie bibliotekos architektūrą. Ji tik kažko kito papildinys, nėra tokia svarbi. Po atidarymo ten lankiausi ne kartą – bibliotekos vadovybė pasitaria bet kokiais su vizualine išraiška susijusiais klausimais. Teko lankytis ir kaip skaitytojui – pirmajame aukšte įrengėme neblogą skaityklą. Turiu ir skaitytojo bilietą.

 

Vizualizacija: architektūrinis projektas „Ramybė“ – Lukiškių aikštės sutvarkymo konkurso laimėtojas

Jau kartą valstybė nusprendė, kad Lukiškių aikštės erdvė skirta kovojusiųjų už laisvę atminimui įamžinti, tačiau kyla klausimas, ar tai vis dar galioja. Ar sprendimas keičiamas ir ar tam yra rimtų priežasčių? Jei ne, kas nors pagaliau turi išreikšti politinę valią ir pasakyti: vis dėlto darome. Kitas klausimas – ar visiems priimtinas konkurso rezultatas? Esu įsitikinęs, kad nėra ir negali būti visiems priimtino sprendimo. Mano nuomone, visų laikų laisvės kovotojų atminimo ženklas yra reikalingas. Tokio Lietuvos sostinėje neturime. Jis būtinas, nes šiandien jau tirpstame pasauliniame tinkle. Ateina valstybės sprendimus priimsianti karta, kuri apie Sąjūdį jau žinos tik iš tėvų, senelių pasakojimų ar knygų. Tampame viena globalia Europos valstybe, esame viename tinkle, kuris palankus besiniveliuojančiai visuomeninės sąmonės krypčiai. Todėl laisvės kovų atminimo idėja tampa vis aktualesnė. Tai identiteto ženklas. Lukiškių aikštėje jis primins, kodėl mes dabar galime būti lygiavertė Europos ir pasaulio dalis.

 

Vizitinė kortelė: biurų pastatas „Victoria“ Vilniuje

Pirmasis didelis mūsų studijos laimėtas konkursas, suteikęs daugiausia džiaugsmo. Iškart po jo sekė ir kiti laimėjimai, pavyzdžiui, LITEXPO parodų paviljonas. Apskritai 2002–2005 m. vyko lūžis: mūsų studija buvo jauna ir ambicinga, jau pasiruošusi nugalėti, o ir Lietuvoje tuo metu buvo daug optimizmo. Projektas „Victoria“ buvo pastebėtas, gerai įvertintas kolegų, o mums suteikė dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Be to, užsakovas mumis visiškai tikėjo ir pasitikėjo, kūrybines mintis galėjome realizuoti laisvai (kaip, beje, ir MKIC atveju).

Iš patirties galiu pasakyti, kad konkursuose labai dažnai laimi išankstinėms taisyklėms nepaklūstantis darbas. Reikalavimus rengiantys žmonės neišvengiamai turi savo matymą, kartais nulemtą nelabai reikšmingų dalykų. Todėl architektui būtina į kiekvieną užduotį, taip pat ir konkurso, pažvelgti kritiškai. Mes perskaitome konkurso sąlygas, bet stengiamės pradėti projektuoti nuo balto lapo. Nevaržome savęs, nesukame galvos dėl reikalavimų. Tik išgryninę idėją žiūrime, kiek pažeisime konkurso sąlygas ir ar mus gali diskvalifikuoti. Kaip minėjau, dažnai toks pažeidimas kaip tik sveikintinas. Komisija pamato, kad į nustatytus rėmus tilpti bandę darbai yra silpnesni nei drąsūs projektai. Būtent taip atsitiko ir su „Victoria“. Pagal konkurso sąlygas pastatas turėjo žvelgti visai kita kryptimi, būti žemesnis, bet mes sugebėjome apginti savo idėją ir mumis patikėjo. Toliau sekė konstruktyvus darbas su užsakovais ir statybininkais. Aiškios koncepcijos, intelektualus projektas, architektu pasitikintis užsakovas ir kvalifikuoti statybininkai – trys būtinos gero statinio sąlygos.

 

Interjeras: kino teatras „Planeta“ (dabartinė „Skalvija“) Vilniuje

1987-aisiais aš ir kolega Gintaras Čaikauskas dviese ėmėmės rekonstruoti kino teatrą. Tuometis „Planetos“ direktorius antrajame aukšte skyrė kambarėlį, ir mudu po darbų vakarais ar savaitgaliais ateidavome kurti interjero. Braižėme ir eskizus kūrėme rankomis – jokių kompiuterių dar nebuvo, o prireikus čia pat nulėkdavome pamatuoti, pažiūrėti. Pasistatėme magnetolą, klausėmės „Genesis“ ir dirbome. Nuo to laiko detalės keitėsi ne kartą, bet pagrindiniai dalykai – erdvių forma, grindys, sienų tinko apdaila, kolonos, salės skliautas, tūrinės detalės – ir šiandien liko tokie, kokius mudu tuomet sugalvojome. Stengėmės lankytojo žvilgsnį nukreipti į dešinį Neries krantą, pabrėžti ryšį tarp jo ir „Planetos“ fojė. Įėjimo vestibiulyje įrengėme perdangą, atsirado kasos ir antras aukštas. Liko gražus „vamzdis“ fojė, vedantis į barą. Pamenu, meistras Ilja grindyse sukūrė inkrustuoto marmuro ir šlifuoto betono piešinį. Už šį projektą buvome apdovanoti sąjunginėje apžiūroje.

 

Asmenybė: Česlovas Milošas

Mane ir mano kūrybą šiuo metu veikia daugybė dalykų. Kitų architektų darbai, sakyčiau, mažiausiai. Studijų metais turėjau architektūros guru, paskui domėjausi kolegų darbais, tada supratau, kad nereikia žvalgytis į kitus. Man atrodo, kad svarbiausia ne stiliai, o tavo paties asmenybė. Šeima, knygos suformuoja vertybių skalę, kuri atsispindi ir kūryboje. Yra mėgstamų architektų, bet atradimus sau padariau ne žvelgdamas į realizuotus kūrinius, o skaitydamas jų mintis apie kūrybą. Man Česlovas Milošas ar Fiodoras Dostojevskis daro didesnę įtaką nei Kengo Kuma ar Le Courbusier. Č. Milošas man apskritai labai artimas. Galbūt dėl to, kad jis pats vilnietis ir visu kūnu jaučia rytų europiečio situaciją. Man yra tekę nemažai bendrauti su užsieniečiais, dalyvauti konferencijose, stažuotis svetur. Skaitydamas Č. Milošą, pavyzdžiui, „Pakelės šunytį“ ar „Gimtąją Europą“, puikiai suprantu, apie ką jis kalba.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 128022 [post_author] => 504 [post_date] => 2014-04-14 15:49:55 [post_date_gmt] => 2014-04-14 13:49:55 [post_content] => („Paleko ARCH studijos“ nuotr.) [post_title] => architektūra [post_excerpt] => Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre R. Palekas ne kartą lankėsi ir kaip projekto autorius, ir kaip skaitytojas. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => visuomeninis4_mkic [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-04-14 15:49:55 [post_modified_gmt] => 2014-04-14 13:49:55 [post_content_filtered] => [post_parent] => 128021 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/04/Visuomeninis4_MKIC.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 128023 [post_author] => 504 [post_date] => 2014-04-14 16:03:53 [post_date_gmt] => 2014-04-14 14:03:53 [post_content] => [post_title] => Vizualizacija_Ramybe [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => vizualizacija_ramybe [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-04-14 16:03:53 [post_modified_gmt] => 2014-04-14 14:03:53 [post_content_filtered] => [post_parent] => 128021 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/04/Vizualizacija_Ramybe.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 128074 [post_author] => 504 [post_date] => 2014-04-25 12:55:57 [post_date_gmt] => 2014-04-25 09:55:57 [post_content] => (V. Reivyčio nuotr.) [post_title] => rūmai [post_excerpt] => Vileišių rūmų ansamblį projektavo architektas Augustas Kleinas. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => z_7768 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-04-25 12:55:57 [post_modified_gmt] => 2014-04-25 09:55:57 [post_content_filtered] => [post_parent] => 128021 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/04/Z_7768.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [3] => stdClass Object ( [ID] => 128075 [post_author] => 504 [post_date] => 2014-04-25 12:59:08 [post_date_gmt] => 2014-04-25 09:59:08 [post_content] => („Paleko archstudijos“ nuotr.) [post_title] => Vizitine_Viktorija [post_excerpt] => Biurų pastatą „Victoria“ R. Palekas vadina vizitine savo biuro kortele. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => vizitine_viktorija [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-04-25 12:59:08 [post_modified_gmt] => 2014-04-25 09:59:08 [post_content_filtered] => [post_parent] => 128021 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/04/Vizitine_Viktorija.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [4] => stdClass Object ( [ID] => 128076 [post_author] => 504 [post_date] => 2014-04-25 13:01:26 [post_date_gmt] => 2014-04-25 10:01:26 [post_content] => [post_title] => Projektas_uzsienyje_Stokholmas [post_excerpt] => Stokholmo miesto bibliotekos projektas tarptautiniame konkurse užėmė trečiąją vietą. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => projektas_uzsienyje_stokholmas [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-04-25 13:01:26 [post_modified_gmt] => 2014-04-25 10:01:26 [post_content_filtered] => [post_parent] => 128021 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/04/Projektas_uzsienyje_Stokholmas.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai