Iš Niujorko per Konektiko valstiją į Bostoną, didžiausią Naujosios Anglijos miestą, automobiliu neskubant galima nuvažiuoti per 4-5 valandas. Pakeliui ieškant ryškesnių ženklų, kad vykstama į europietiškiausią Šiaurės Amerikos didmiestį, pastebėtinos Senojo žemyno pramoninius priemiesčius menančios panoramos. Daugėja akmenuotų vietovių, atmosferoje justi kažkas angliško.
Bostonas yra Masačusetso valstijos sostinė, didmiestis, apsuptas ypatingų kaimynų – mažų miestelių, bylojančių reikšmingas praeities ir dabarties istorijas. Tiltu su šiuo megapoliu susietas Kembridžas, garsėjantis Harvardo universitetu, kiek pavažiavus – Plimutas (Plymouth), kuriame pirmą kartą Amerikos žemę pasiekė anglų puritonai, o visai šalia Bostono stūkso Salemas, menantis kraupią raganų medžioklės istoriją.
Bet pirmiausia Bostonas – uostamiestis prie Atlanto vandenyno, kultūros, prekybos ir finansų centras, kuris, kiek teko patirti, didžiausią įspūdį palieka Europoje neviešėjusiems amerikiečiams. Nors turistams iš Senojo žemyno čia nesti kažko tokio neįprasto ar egzotiško, atvykus iš Niujorko, mieste tarsi įkvėpi gimtojo kontinento oro.
Nors iš esmės žymiausiaus Bostono objektus galima apžiūrėti pėsčiomis, šis miestas atveria galimybę jį pažinti iš įvairių rakursų ir perspektyvų: iš viršaus – Prudential Tower dangoraižio apžvalgos aikštelėje atsiveriančios panoramos, plaukiant Čarlzo upe mašinomis-amfibijomis, garsėjančiomis kaip „Duck Tours“ apžvalginiai turai miesto sausuma ir upe. Ir, žinoma, iš vidaus – mėginant perprasti Šiaurės Amerikos mokslo ir kultūros sostine vadinamo megapolio istoriją, menus, visuomenę.
Tačiau pastarasis rakursas reikalauja ilgesnės pažinties, nei keleto dienų ar savaitės viešnagė, nes savo siela Bostonas stebinančiai turtingas: bažnyčios, muziejai, galerijos, bibliotekos, universitetai ir gausybė studentų ne tik iš įvairių Amerikos kraštų, bet ir viso pasaulio šalių, su sava kultūra, tradicijomis ir bendravimo ypatumais.
Štai prie Bostono viešosios bibliotekos fasado pozuoja dvi nuotakos – amerikietė, su akinamo baltumo pūsta suknele, gausia palyda ir triukšmingu dėmesiu. O tuo tarpu greta fotografas įamžina laimingiausią kinų porelės dieną, kurie šia švente kukliai džiaugiasi dviese, mergina vilki trumpą raudoną suknelę… Pro šalį prakaukši elegantiška ofiso dama, pralekia būrelis nerūpestingų studentų, o netoliese ant suolelio sugulę purvini ir nekvepiantys benamiai, nuo saulės ar nuo šalčio prisidengę polietileno maišais.
Kontrastų Bostone apstu: įvairiausių tautybių, statusų, stilių praeiviai neleidžia pažinti tikrojo šio miesto gyventojo tipažo, moderniame veidrodiniame dangoraižyje atsispindi istorinė architektūra, prabangių parduotuvių gatvei populiarumu nenusileidžia Quincy turgelis, viliojantis miesto gyventojus ir svečius greito maisto užkandinėmis, suvenyrų krautuvėlėmis ir nuotaikingu šurmuliu. Nors kainos čia megapoliškos, pavyzdžiui, marškinėliai vaikui su „Red Sox“ ar „Celtics“ atributika kainuoja tiek, kiek „Polo Ralph Lauren“ Niujorke, prisėdus ant suoliuko pailsėti ir suvalgyti ledų, didžiausiam siaubui, pro šalį „nepastebimai“ šmėsteli viena kita pelytė, puotaudama dosniai miesto gyventojų ir turistų švaistomais trupinukais, fri bulvytėmis ar nemenkais mėsainių kąsneliais.2 psl. >>
Ačiū už straipsnį.Jis man – tarsi gairės mano būsimai ekskursijai.Labai įdomiai viską aprašėte,tad būtinai šią vasarą,viešėdama Amerikoje,ten apsilankysiu.O autorei linkiu ir toliau neblėstančios kūrybinės ugnelės!
Bet nuotraukos tai tragiškos. Bet kokį norą lankytis tame mieste atima.
Esu buvęs ten.Straipsnis atgaivino beišblėstančius prisiminimus.Ir nuotraukois visai nepamaišė – ne profesionalo,bet pilnai atspindi tikrovę.O apsilankyti ten verta.
itaigiai aprasyta… viskas noriu i Bostona… zodziu Memorial day jau suplanuota…