Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Gyvenimo gurmanams

Istorijos dalybos

Lina Navickaitė, „Intelligent Life“ | 2014-11-12

Per daugiau kaip dvidešimt nepriklausomybės metų Baltarusija ir troško likti ištikima sovietinei praeičiai, ir suskubo perimti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) palikimo. Keliaudama po šalį kaimynę tuo įsitikina Lina Navickaitė.

 

Jeigu pamatytume nuotraukose užfiksuotus paskutinius kilometrus prie Lietuvos sienos ir pirmuosius, įvažiavus į Baltarusiją, vaizdai mus apmaudžiai suklaidintų, kuri teritorija priklauso demokratiškai ir ekonomiškai pažangesnei Europos Sąjungos valstybei. Vilkikų eilės nusidriekusios abiejų kaimynių pasienyje, tačiau tik Lietuvos pusėje vairuotojai ilgas laukimo valandas leidžia apsupti daugybės šiukšlių. Tad įvažiavus Baltarusijon į akis krinta tvarkingai išrikiuoti konteineriai ir ideali švara.

„Moterys, laikykitės tvarkos“, – gana įsakmiai nuskamba valytojos žodžiai rusų kalba, adresuoti prie viešojo tualeto Baltarusijos pasienio zonoje išsirikiavusioms turistėms iš Lietuvos. Peržengi WC slenkstį ir akimirksniu grįžti tris dešimtmečius atgal, nors ant vandens bakelio padėtas laikraštis – šios savaitės.

Nuo Vilniaus iki Baltarusijos pasienio nėra nė 40 km, o Minską automobiliu būtų galima pasiekti kiek daugiau nei per 3 valandas. Tačiau beveik dar antra tiek laiko gali tekti praleisti kertant sieną. Pasienio ir muitinės pareigūnai pirmiausia suskuba prie turistinių autobusų. Dar pernai šių keleiviams, kaip ir vykstantiems lengvaisiais automobiliais, likdavo tik spėlioti, kaip sparčiai pavyks pervažiuoti iš vienos valstybės į kitą. Padėtis iš esmės pasikeitė pasienyje apsilankius Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. Jis tradiciškai įsakmiu tonu nurodė, kad turistiniai autobusai čia turi užtrukti ne ilgiau nei 50 minučių, – tiek laiko keliautojų grupės ir praleidžia laukdamos po patikros grąžinamų pasų su vizomis.

Prieš kelerius metus šalies vadovas taip pat griežtai nurodė nepalikti nė pėdos dirvonuojančios žemės. Kolūkių sistemą akylai saugančios kaimynės pasėliai iš pirmo žvilgsnio gali priminti preciziškai apdirbamus Šveicarijos ar Austrijos laukus. Tačiau šios ūkio dalies efektyvumas – itin menkas. Daugumą žemės apdirba kolūkiai, ūkininkams paskirti gerokai skurdesni plotai, nors žmonės vis tiek negali būti tikri, kad valdžia neperims įdirbtų arimų, tad privačių ūkių kasmet mažėja.

Baltarusija tebėra viena skurdesnių Europos valstybių (minimalus atlyginimas šių metų rugpjūtį siekė 1 747 300 baltarusiškų rublių (apie 420 litų), tačiau sostinė demonstruoja klestinčios šalies įvaizdį. Daugybė vykstančių statybų, išblizgintos gatvės, kuriose nepamatysi nė numestos nuorūkos, kruopščiai sutvarkytos viešosios erdvės: vaikų žaidimo aikštelės, parkai, skverai, kur visi suoliukai – lyg pastatyti vakar, o želianti žolė, regis, prilygsta augančiai aukščiausios klasės golfo klubuose. Tokiu išorės spindesiu Minskas gerokai lenkia ne tik Vilnių, bet ir kitas Vakarų Europos sostines. Tačiau, pasidairius po šį miestą ne tik pro autobuso langą, įspūdis greitai keičiasi.

„Mes didžiuojamės tavimi, Baltarusija“, „Šlovė Baltarusijos didvyriams“, „Sveiki atvykę į miestą herojų“, – tokių ir panašių šūkių apstu visame Minske. Jie dengia nemažai reklaminių stendų arba pasitinka žiedinėse sankryžose, kur patriotiniai žodžiai pražysta gėlėmis. Čia daugybė sovietinių, Antrojo pasaulinio karo simbolių ir, žinoma, Lenino paminklas, kuris, kaip ironiškai juokauja užsieniečiai gidai, liko savo vietoje tik todėl, kad didysis tautos vadas sukurtas įsikibęs į stabilią atramą.

Pergalę Antrajame pasauliniame kare šlovinančios iškabos Minsko centre yra akivaizdus pavyzdys to, kaip stipriai šios šalies, istoriko Timothy Snyderio žodžiais, – „kruvinosios žemės“, visuomenę vis dar veikia kovos su nacistine Vokietija tema. Tačiau, subyrėjus Sovietų Sąjungai, nepriklausomybę paskelbusiai ir nacionalinės tapatybės ieškančiai Baltarusijai buvo būtina atrasti savą istorinį naratyvą. Juo, regis, tapo LDK kultūros paveldas – apie pusantro šimto šios šalies teritorijoje išsibarsčiusių senosios mūsų valstybės valdovų ir didikų rezidencijų ar jų liekanų.

Šių pilių likimai Lietuvoje ir Baltarusijoje iš esmės panašūs. Iki XVII a. viduryje LDK nusiaubusio „tvano“ jos išgyveno klestėjimo laikus, o vėliau buvo priešų sugriautos. Kai kurios didikų rūpesčiu atstatytos, bet per Šiaurės karą (1700–1721 m.) rusų ir ypač švedų kariuomenių dar negailestingiau nuniokotos. Buvusią galybę kelis amžius liudijo tik krūvos griuvėsių. Tokios lemties sulaukė ne tik dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančios Naugarduko, Krėvos, Lydos pilys, bet ir Biržų, Medininkų Lietuvoje bei daugelis kitų. Laimė, XX a. pabaigos santvarkų kaita atnešė viltį išsaugoti bent dalį to, ko pagailėjo laikas ir žmonės.

UNESCO saugomos Myriaus pilies atidarymo iškilmėse 2010 m. gruodžio 16 d. prezidentas A. Lukašenka vyriausybei pavedė parengti specialią valstybės programą, kuri po metų buvo pavadinta „Baltarusijos pilys“. Pagal ją žadama 2012–2016 m. didžiąja dalimi valstybės lėšomis atstatyti, restauruoti ar konservuoti 38 LDK pilis ir rūmus. Į visiškai atstatomų tvirtovių sąrašą įtraukti Sapiegų Ružanai, senoji Gardino, Radvilų Liubčios, Nesvyžiaus, Iljiničių Myriaus ir Gedimino laikus menanti Lydos pilys.

Nemažai jų jau atnaujintos ir atvėrė duris lankytojams. Tiesa, ne visi tuo džiaugiasi. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus vietos statybininkų baigtai restauruoti Lydos piliai, kurioje vyksta inscenizuoti LDK riterių turnyrai bei vaidinimas apie Jogailos ir Jadvygos vestuves, Baltarusijos paveldosaugos specialistai negaili karčių žodžių. Pažvelgus į tokią restauracijos kokybę, „akis būtina nuplauti muilu“, o kai kurie jų netgi piktdžiugiškai priduria besiviliantys, kad kitiems kultūros objektams pinigų iš numatytų skirti 131 mlrd. Baltarusijos rublių (dabartiniu kursu – 31,4 mln. litų), duok Dieve, nepakaktų. Šiuo požiūriu tikriausiai labiau pasisekė XVIII a. Liubčios tvirtovei, kurios atstatymu jau gerą dešimtmetį aktyviai rūpinasi visuomeninė organizacija. Ši iš įvairių šalpos ir labdaros fondų finansuojamiems darbams pritraukia savanorių iš visos šalies. Įdomu tai, kad, kaip teigia buvusios Radvilų rezidencijos atgaivinimo entuziastai, juos veikti įkvepia Trakų ir Krokuvos Vavelio pilių atgimimo istorijos.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132270 [post_author] => 581 [post_date] => 2014-11-11 12:28:06 [post_date_gmt] => 2014-11-11 10:28:06 [post_content] => (L. Navickaitės nuotr.) [post_title] => Baltarusija [post_excerpt] => 2010-aisiais atidarytos Myriaus pilies rekonstrukcija užtruko 27 metus. Kasmet ją aplanko 300 tūkst. žmonių. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_0154 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-11 12:28:06 [post_modified_gmt] => 2014-11-11 10:28:06 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132269 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/IMG_0154.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 132271 [post_author] => 581 [post_date] => 2014-11-11 12:28:17 [post_date_gmt] => 2014-11-11 10:28:17 [post_content] => (L. Navickaitės nuotr.) [post_title] => Baltarusija [post_excerpt] => Nesvyžiaus Dievo kūno bažnyčia – pirmoji barokinė šventovė LDK. Jos kriptoje ilsisi kelios Radvilų kartos. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_0184 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-11 12:28:17 [post_modified_gmt] => 2014-11-11 10:28:17 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132269 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/IMG_0184.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 132272 [post_author] => 581 [post_date] => 2014-11-11 12:28:27 [post_date_gmt] => 2014-11-11 10:28:27 [post_content] => (L. Navickaitės nuotr.) [post_title] => Baltarusija [post_excerpt] => Kunigaikščių Radvilų rezidencija Nesvyžiuje tviska ir iš išorės, ir iš vidaus. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_0228 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-11 12:28:27 [post_modified_gmt] => 2014-11-11 10:28:27 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132269 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/IMG_0228.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [3] => stdClass Object ( [ID] => 132273 [post_author] => 581 [post_date] => 2014-11-11 12:28:35 [post_date_gmt] => 2014-11-11 10:28:35 [post_content] => (L. Navickaitės nuotr.) [post_title] => Baltarusija [post_excerpt] => 1583 m. gegužės 7-ąją Mikalojus Radvila Našlaitėlis vietoj medinės Nesvyžiaus pilies ėmė statyti mūrinę. Po 422 metų ji įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_0234 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-11 12:28:35 [post_modified_gmt] => 2014-11-11 10:28:35 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132269 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/IMG_0234.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [4] => stdClass Object ( [ID] => 132274 [post_author] => 581 [post_date] => 2014-11-11 12:38:16 [post_date_gmt] => 2014-11-11 10:38:16 [post_content] => (All Over Press nuotr.) [post_title] => Baltarusija [post_excerpt] => Baltarusių teigimu, viešosios bibliotekos pastatas – vienas gražiausių pasaulyje. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => belarus-minsk-national-library-at-night [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-11 12:38:16 [post_modified_gmt] => 2014-11-11 10:38:16 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132269 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/AOP25.CWJFPR.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai