Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Gyvenimo gurmanams

Kasdien į nuotykį

Viktorija Vitkauskaitė | 2016-11-01

Penkios minutės pokalbio Lisabonoje ir dar keturiasdešimt Kaune – kuklokas rezultatas paskui profesorių Arminą Ragauską ir jo įtemptą darbotvarkę sekusiai Viktorijai Vitkauskaitei. Europos metų išradėjo titului nominuotas mokslininkas dar nežino būdo, kaip pailginti dieną. Bet jo nuveiktų darbų ir taip užtektų keliems gyvenimams.

 

Ankstyvą birželio popietę Lisabonoje karštis kepina be gailesčio – negelbsti net MEO arenoje veikiantys kondicionieriai. Kakta rasoja ne tik dėl vasariškų Portugalijos orų, bet ir dėl lengvos įtampos: pritemdytoje salėje netrukus vyks iškilminga „Europos išradėjo 2016“ apdovanojimų ceremonija. Kol paaiškės šeši šio garbingo titulo savininkai, į smart casual aprangos kodą įvilkta minia klausosi oficialių sveikinimo kalbų ir stebi meninę programą, o aš rankose maigau telefoną ieškodama geriausio fotografavimo režimo – juk Lietuvos atstovas Europos patentų biuro surengtuose apdovanojimuose nominuotas pirmą kartą. Dar išvakarėse užklaustas, ar tiki savo pergale, profesorius tik nusijuokė ir mostelėjo ranka. Vis tiek viliuosi, kad iš trijų nominantų mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje į sceną atsiimti apdovanojimo kops būtent Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius. Todėl artėjant iškilmingai akimirkai telefoną be ceremonijų iškeliu sėdintiesiems virš galvų.

Ir nespustelėjusi fotografavimo mygtuko nuleidžiu žemyn. Minėtoje kategorijoje laurus nuskynė Danijos mokslininkų trijulė, sukūrusi ypač automobilių pramonei aktualią technologiją, kuri leidžia amoniaką sulaikyti kietosios būsenos. Tylutėliai ir gal ne visai korektiškai burbteliu, kad lietuvio išradimas aktualus ne pramonei, o žmonijai: su kolegomis jis patentavo neinvazinį ultragarsinį galvospūdžio matuoklį. Šis matavimo būdas gali būti taikomas daugelyje medicinos sričių, be to, juo susidomėjo ir į lietuvių mokslininką kreipėsi NASA. Tačiau ilgai diskutuoti su savimi apie komisijos verdiktą nėra kada: tenka čiupti lagaminus ir lėkti į oro uostą. Su profesoriumi A. Ragausku dar apdovanojimų išvakarėse sutarėme po kelių savaičių susitikti Kaune, jo darbo vietoje. Tyliai džiūgauju: bus proga mokslininką pakalbinti kur kas ilgiau nei čia, Lisabonoje, į griežtus organizatorių rėmus įspraustiems mano kolegoms.

Vienintelis veiksnys, kurio neįvertinu, – kad tų kolegų iš viso pasaulio, norinčių interviu su A. Ragausku, atsiras tiek daug. „Atvirai kalbant, esu pervargęs nuo žiniasklaidos dėmesio“, – jau susitikus Kaune entuziazmu netrykšta mokslininkas ir išradėjas. Jo išradimas ir nominacija prestižiniuose apdovanojimuose patraukė Japonijos, Indijos, Singapūro ir daugybės kitų šalių, kurias suspėju užmiršti, dėmesį. Tenka nujausti, kad dar vieno pokalbio apie neinvazinį galvospūdžio matuoklį ir patentuoto išradimo piniginę vertę nebus. „Pamirškime tą matuoklį, juk aš dar ir mokslininkas, dėstytojas, vadovėlių autorius“, – siūlo profesorius, praverdamas vieno kabinetų paties vadovaujamame KTU Sveikatos telematikos mokslo institute duris. Palyginti nedidelėje patalpoje mirga monitorių, laidų, pultų ir kitų humanitarės smegenims nepažinių įrenginių raizgalynė, verta septynženklės sumos. „Čia yra moderniausia aparatūra, kuri leidžia mums konkuruoti visame pasaulyje. Sėdėdami Kaune gauname grantus iš JAV kariuomenės, iš NASA. Štai kaip toli Lietuva nuėjo per 25 metus, ne tik restoranuose maistas pagerėjo“, – šypteli mokslininkas ir kviečia pokalbio į savo darbo kabinetą. Kone visus įmanomus paviršius jame dengia storas korespondencijos ir įvairių dokumentų sluoksnis, didžioji dalis jo – anglų kalba. Atostogomis ar vasarišku nerūpestingumu čia nedvelkia. Kitaip turbūt ir negalėtų būti institute, kuris pasaulio mokslo žemėlapyje jau išsikovojo vietą.
Kai profesorius pradėjo akademinę karjerą, pasaulis buvo ankštesnis. Tiksliau, jį dalijo geležinė uždanga, ir A. Ragauskas gyveno anaiptol ne demokratija ir laisve garsėjančioje dalyje. Tačiau tuo pat metu jis buvo tiesiog jaunas mokslininkas, kurį pasirinkta akademinė kryptis įtraukė visam gyvenimui. Į tuometį Politechnikos institutą jis įstojo studijuoti radijo technikos – pašnekovo žodžiais, nepaprastai sisteminio pobūdžio disciplinos su labai įdomiais profesoriais ir docentais. Sisteminis mąstymas, holizmas, gebėjimas sujungti pavienius dalykus, mokėti žvelgti giliau ir plačiau – visa tai formavosi būtent šioje mokykloje. Įgytas žinias vėliau absolventai pritaikė įvairiose srityse: kai kurie emigravo ir tapo rašytojais, kiti žengė į verslą, o A. Ragauskas pasuko akademine kryptimi – kaip pats sako, visiškai atsitiktinai ir, žvelgiant iš laiko perspektyvos, net šiek tiek kurioziškai. 1969-aisiais, kai būsimasis išradėjas baigė institutą, jį ir jo kurso draugus iškart priglaudė sovietinė kariuomenė. „Esu karininkas ir moku šaudyti kalašnikovu“, – šie A. Ragausko žodžiai akademinėje aplinkoje šiandien skamba sunkiai įtikėtinai. Dalis kurso draugų greitai išsiųsti į tolimus ir nesvetingus kraštus, pavyzdžiui, Kurilų salas. Šeimą jau sukūrusiam ir sūnų auginančiam A. Ragauskui vienintelis būdas išvengti tokios nepageidaujamos kelionės buvo tuometė aspirantūra, tik prieš tai dar reikėjo įveikti milžinišką stojančiųjų konkursą.

Vos per vienus metus teko parašyti ir apsiginti disertaciją, o tada, anot profesoriaus, reikėjo apsidairyti ir nuspręsti, ką veikti toliau. Pirmiausia jis pasuko į puslaidininkių fiziką, vėliau – į kietojo kūno paviršių fiziką: jo ir kolegų tekstai iš šios srities netgi po daugybės metų cituojami Japonijoje. Tada buvo skysčių fizika, o vėliau atėjo Dainuojančioji revoliucija, esminiai lūžio metai ir nauja mokslinio intereso kryptis – biofizika.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 143390 [post_author] => 504 [post_date] => 2016-10-31 15:50:33 [post_date_gmt] => 2016-10-31 13:50:33 [post_content] => (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.) [post_title] => Ragauskas [post_excerpt] => A. Ragauskui priskiriama apie 150 patentuotų išradimų. [post_status] => inherit [comment_status] => closed [ping_status] => closed [post_password] => [post_name] => ragauskas [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2016-10-31 15:50:33 [post_modified_gmt] => 2016-10-31 13:50:33 [post_content_filtered] => [post_parent] => 143389 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2016/10/Ragauskas.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 143391 [post_author] => 504 [post_date] => 2016-10-31 15:52:01 [post_date_gmt] => 2016-10-31 13:52:01 [post_content] => (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.) [post_title] => Ragauskas2 [post_excerpt] => Pasak A. Ragausko, jei esi pažinimo pastangų srityje, darbo diena tęsiasi 24 valandas per parą. [post_status] => inherit [comment_status] => closed [ping_status] => closed [post_password] => [post_name] => ragauskas2 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2016-10-31 15:52:01 [post_modified_gmt] => 2016-10-31 13:52:01 [post_content_filtered] => [post_parent] => 143389 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2016/10/Ragauskas2.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Dideli svyravimai, bet be panikos – tokia buvo pagrindinių pasaulio biržų reakcija į JAV prezidento ir ...
Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai