Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Gyvenimo gurmanams

Koks gi lietuvis be dainos?

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ | 2014-07-09

Pirmosios dainų šventės dalyviai buvo įspėti, kad į Kauną atvyko „ne pramogos, ne patogumų ieškoti, o atlikti piliečio pareigos“

Dainų švenčių tradicija, kuria itin didžiuojasi trys Baltijos šalys, užgimė Šveicarijoje. 1843 m. birželio 25 d. Ciuriche surengta pirmoji pasaulyje dainų šventė kaip masinio dainavimo ir muzikavimo pavyzdys sudomino gretimas tautas. Šveicarų pėdomis netrukus pasekė vokiečiai, austrai, estai ir latviai.

Lietuvių šviesuoliai taip pat ėmė propaguoti chorinį dainavimą. Mažojoje Lietuvoje šią veiklą labiausiai išplėtojo Vilhelmas Storosta-Vydūnas, nuo 1895 m. vadovavo Tilžės lietuvių giedotojų draugijai bei rengė lietuvių vaidinimus, koncertus. Tilžėje atsirado ir dainų šventės pavadinimas – taip įvardyta 1902 m. vykusi lietuvių vasaros šventė. Tuo metu Vilniaus ir Kauno gubernijose burtis lietuvių chorams trukdė carinė priespauda. 1899 m. kompozitorius Juozas Naujalis įkūrė slaptą „Dainos“ draugiją, vienijančią jo vadovaujamo Kauno katedros choro dainininkus. 1906 m. „Vilniaus žiniose“ pirmą kartą viešai paskelbtas sumanymas surengti visos Lietuvos dainų šventę. Deja, idėją sužlugdė organizatorių nesutarimai. Dar kartą suplanuota lietuvių chorų šventė 1914 m. rugpjūtį neįvyko dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo. Ilgai brandintą mintį įgyvendinti pavyko tik po dešimtmečio. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir nurimus laisvės kovoms, susidarė palankios aplinkybės laikinojoje sostinėje suburti lietuvių chorus.

1923 m. gruodžio 22 d. per inicia­torių pasitarimą Švietimo ministerijoje muzikas Juozas Žilevičius pranešė, kad 109 chorai pageidauja dalyvauti dainų šventėje. Rengėjai įtikino ministerijos tarnautojus, kad liaudies dainos ypač paveikiai atskleidžia tautinės atminties ir kultūros klodus. Dar kartą svarstyti šio klausimo komitetas susirinko 1924 m. vasario 23 d. ir nusprendė būsimą renginį pavadinti Dainų diena. Keletą mėnesių chorai intensyviai repetavo. Liepos 7–28 d. pagal iš anksto paskelbtą grafiką vyriausieji dirigentai Stasys Šimkus ir Julius Štarka važinėjo po Lietuvą ir tikrino, ar kolektyvai tinkamai pasirengę.

Pirmosios Dainų dienos iškilmės

Šventė prasidėjo rugpjūčio 23 d., šeštadienį, 14 val. Nepriklausomybės panteone – Karo muziejaus sodelyje. Čia susirinkę 86 chorai ir jų vadovai pagerbė žuvusius už Lietuvos laisvę ir, sugiedoję himną, iškilmingomis eitynėmis K. Donelaičio, S. Daukanto gatvėmis, Laisvės alėja atėjo į šventiškai papuoštą Dainų estradą. 3000 dainininkų ir apie 60 000 žiūrovų 16 val. pasveikino Kauno miesto burmistras ir šventės organizacinio komiteto pirmininkas Jonas Vileišis. Prezidentas Aleksandras Stulginskis taip pat tarė sveikinimo žodį: „Tesuskamba laisvos Lietuvos dainų garsai. Teuždega visų širdis karšta meile ir pasiryžimu ginti tautos laisvę.“

Šventės dalyviams atmintyje įstrigo, kad estradoje buvo itin ankšta, choristai negalėjo sutilpti, o  publikos susirinko tiek daug, kad ši atrodė lyg banguojanti jūra.

Šventės dalyviams atmintyje įstrigo, kad estradoje buvo itin ankšta, choristai negalėjo sutilpti, o publikos susirinko tiek daug, kad ši atrodė lyg banguojanti jūra.

Chorai atliko 36 dainas: 22 liaudies ir 14 originalių lietuvių kompozitorių kūrinių. Žiūrovus labiausiai paveikė per visą aikštę nuvilnijusios dvi svarbiausios giesmės: „Lietuva, Tėvyne mūsų“ ir „Lietuviais esame mes gimę“. Pasak šventės amžininkų, šios giesmės ir lietuvių liaudies dainos tūkstančius šalies piliečių nunešė į užburtą garsų karaliją. Renginio mastas ir grožis visiems paliko neišdildomą įspūdį. Sužavėta publika skandavo: „Valio, valio, valio pirmosios Dainų dienos dalyviams“ ir mojavo kepurėmis, skarelėmis, kas ką turėjo rankose.

Jau pirmosios dainų šventės reikšmė įvertinta valstybiniu mastu. Darbdaviams nurodyta dainininkus atleisti nuo darbo rugpjūčio 22, 23, 25 d. Į bilietų kainą neįskaičiuotas pramogų mokestis. Brangiausi bilietai po 5–8 litus kainavo tik pirmose šešiose eilėse. Visos likusios sėdimos vietos įkainotos po 2 litus, o stovimos – po litą.

Lietus ir kiti nesklandumai

Būtent dėl lietaus rugpjūčio 24 d., sekmadienį, antroji Dainų dienos dalis neįvyko ir buvo perkelta į pirmadienį, rugpjūčio 25 d., 15 val. Apie tai pranešė spauda, tačiau, kadangi ne visi dalyviai ir žiūrovai suspėjo sužinoti apie šį pakeitimą, antroji šventės dalis prasidėjo valanda vėliau. Antrą dieną scenoje trūko 800 dalyvių, nes dėl prasto oro ir traukinių grafiko kai kurie kolektyvai iš Kauno išvyko jau sekmadienio vakarą.

Nors atmosfera buvo puiki, ne visi iš įvairių provincijos miestelių atvykę dainininkai liko patenkinti organizavimo tvarka, buitiniais patogumais. Vis dėlto viešai priekaištauti ar skųstis buvo nepadoru. Dainų šventė sutapo su Žemės ūkio ir pramonės paroda, į Kauną tomis dienomis atvyko apie 30 000 svečių, todėl patogią nakvynę gauti buvo labai sunku. Siekdami išvengti skundų, organizatoriai choristus iš anksto auklėjo: „Ne pramogos, ne patogumų ieškoti čia atvykote, o atlikti piliečio pareigos tautos reikalams. Jūsų žygis – atsidavimas ir pareiga.“

Po ketverių metų, 1928 m. liepos 1 d., Kaune surengta antroji Lietuvos dainų šventė subūrė apie 6000 dainininkų. Ji, gerokai pranokusi pirmąją, papildyta šalies gimnastų programa. Moksleiviams atliekant gimnastikos pratimus, jungtinis choras dainavo populiarias liaudies dainas.

Trečioji dainų šventė, skirta Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms, įvyko 1930 m. birželio 20 d. Kauno miesto estradoje, kur dalyvavo apie 6000 dainininkų. Vėliau kone kasmet organizuotos regioninės moksleivių dainų ir sporto šventės.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 129185 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-06-28 15:11:49 [post_date_gmt] => 2014-06-28 12:11:49 [post_content] => (Stanislovo Sajausko asmeninio archyvo nuotr.) [post_title] => Sajausko_archyvas_0004 small [post_excerpt] => Pirmojoje lietuvių dainų šventėje Kaune diriguoja kompozitorius S. Šimkus. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => sajausko_archyvas_0004-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-06-28 15:11:49 [post_modified_gmt] => 2014-06-28 12:11:49 [post_content_filtered] => [post_parent] => 129184 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/06/Sajausko_archyvas_0004-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 129186 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-06-28 15:12:24 [post_date_gmt] => 2014-06-28 12:12:24 [post_content] => (Stanislovo Sajausko asmeninio archyvo nuotr.) [post_title] => Sajausko_archyvas_0018 small [post_excerpt] => Repeticija pirmosios lietuvių dainų šventės išvakarėse.  Kaunas, 1924 m. rugpjūčio 22 d. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => sajausko_archyvas_0018-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-06-28 15:12:24 [post_modified_gmt] => 2014-06-28 12:12:24 [post_content_filtered] => [post_parent] => 129184 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/06/Sajausko_archyvas_0018-small.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai