Genialiai universali, praktiška ir stilinga – taip galima apibendrinti liaupsių ir ditirambų vertą XX a. mados atradimą, ne tik išlikusį iki šių dienų, bet ir patenkantį į kiekvieno XXI a. mados sezono aktualiausias drabužių tendencijas. Tai marškinių tipo suknelė – legendinis legendinės Coco Chanel kūrinys, cituojamas šimtų šiuolaikinių mados kūrėjų.

Gražiojoje epochoje, kai moterys nešiojo volanus, krinolinus, korsetus ir raukinius, augusiai modeliuotojai Gabrielle Chanel norėjosi sukurti šį tą visiškai priešinga. Ką nors, kas būtų nepretenzinga ir tarnautų moteriai, o ne atvirkščiai. Ji svajojo apie drabužį, leidžiantį mėgautis aktyvia veikla ir nesukti galvos dėl smulkmenų. Coco Chanel – pirmoji, paskatinusi madą vertinti ne tik pagal grožio, efekto, bet ir patogumo, praktiškumo kriterijus. Taigi 1916 m. buvo sukurta marškininė suknelė iš medvilninio trikotažo – vienas iš daugelio kitų garsiosios dizainerės drabužių, sumodeliuotų priešinantis įmantrumui. Kaip ir didžioji dalis kitų, marškinių tipo suknelė buvo „pasiskolinta“ iš vyrų aprangos. Mat stiprioji lytis jau gerokai anksčiau leido sau prabangą mėgautis patogia mada.

Vyriškų marškinių įkvėpta suknutė – paprasto genialumo pavyzdys, jau beveik šimtą metų tarnaujantis kaip kasdienė stilingos moters uniforma. Jos istorija byloja apie modelio vertę, neišsemiamą jo interpretacijų versmę, įkvepiančią ne vienos kartos mados kūrėjų fantaziją. Pailginti vyriški marškiniai su atverčiama apykakle ir trikampio formos iškirpte, atvira ar susegama smulkių sagų eilute – tokios marškininės suknelės žavesio paslaptis yra universalumas ir transformacijos galimybės. Ji gali būti laisvalaikio, dalykinio stiliaus ar net išeigai tinkamas drabužis. Audinys, dirželis, kišenėlės ir kitos, rodos, smulkios detalės leidžia jai būti chameleonišku apdaru.

Coco Chanel – pirmoji, paskatinusi madą vertinti ne tik pagal grožio, efekto, bet ir patogumo, praktiškumo kriterijus. Taigi 1916 m. buvo sukurta marškininė suknelė iš medvilninio trikotažo – vienas iš daugelio kitų garsiosios dizainerės drabužių, sumodeliuotų priešinantis įmantrumui.

Paprasta marškininė suknelė, pasiūdinta iš pastelinių ar tamsių audinių ir ties juosmeniu sujuosta vidutinio pločio dirželiu, 5–6 dešimtmečiais buvo tarsi moderni moterų uniforma. Beje, panašias pozicijas ji užima ir šiandien, ypač šiltojo sezono tendencijose. Įvairuoja audiniai, jų spalvos, raštai ir faktūros, konstrukcijų ir silueto proporcijos, apykaklės pavidalai, užsegimai, rankovės, apatinės dalies formos – nuo tiesios, liemenuotos iki trapecijos ar varpelio.

XX–XXI a. įvairių dizainerių kolekcijose marškininė suknelė išgyveno daugybę transformacijų: Ralphas Laurenas suteikė jai laukinių vakarų stilistikos, Calvinas Kleinas ir Diane von Furstenberg pavertė minimalistiniu dalykinės aprangos drabužiu, mados namai Bottega Veneta ir Chloé, taip pat dizainerė Stella McCartney atrado naujų, šiuolaikine elegancija dvelkiančių jos išraiškų. Lacoste ir Nautica tokią suknutę iš medvilnės su sintetikos priemaiša pavertė aktyvaus laisvalaikio apdaru. Etro ir Anna Sui įkvėpė jai bohemiškos dvasios. Junya Watanabe, Yohji Yamamoto į šį drabužį pažvelgė per avangardinio dizaino prizmę. Na, o garsusis dizaineris Marcas Jacobsas marškininę suknelę pavertė tiesiog stilinga, retro įkvėpta gatvės mados karaliene.2 psl. >>