Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Gyvenimo gurmanams

Motinos vaidmuo

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ | 2014-10-18

Pirmoji lietuvių kilmės aktorė ir režisierė, vaidinusi pačios režisuotame pirmajame lietuviškame spektaklyje „Amerika pirtyje“. Vis dėlto įsimintiniausią vaidmenį Stanislava Venclauskienė atliko šimto dvidešimties globotinių gyvenimuose.

Šiaulių krašte sklando legenda, kaip Stanislavos motina Marija Rudytė-Jakševičienė nuo mirties išgelbėjo mergytę. Ši atsidūrė pas žandarus, kai tikroji motina norėjo ją paskandinti ir taip atsikratyti nesantuokine atžala. Iš mirties nagų išplėštai mažylei pareigūnai širdies neparodė ir apgyvendino šuns būdoje žandarmerijos kieme. Pamačiusi šiurpų vaizdą, M. Jakševičienė tuoj pat apsisprendė pasiimti auginti mergaitę ir ši buvo priglausta lietuvių kilmės bajorų šeimoje. Ilgainiui čia prieglobstį rado daugiau likimo nuskriaustų mažamečių. Taigi, tik­roji Jakševičių dukra Stanislava, matyt, panašiai įsivaizdavo ir savo būsimą šeimos gyvenimą.

Dar besimokydama Rygos mergaičių gimnazijoje S. Jakševičiūtė pagarsėjo kaip „litvomanė“, nes su mokytojomis lenkėmis nuolat ginčijosi, kai tik šios imdavo menkinti lietuvybę. Tėvai žinojo, kad dukra įsitraukusi į kylantį tautinį judėjimą, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą, tačiau suprato neperkalbėsią užsispyrėlės.

Patriotizmas ir pasiaukojimas Stanislavą, gimusią 1874 m. liepos 9 d. Pavenčiuose (Šiaulių krašte), lydėjo nuo pat mažumės. Kadangi tėvas Jonas Jakševičius dalyvavo 1863 m. sukilime, šeima buvo priversta ilgai slapstytis dėl gresiančios bausmės.

Šiandien vargu ar rastume kitą tokią moterį, kuri tik pašaukimo vedama būtų globojusi ir išauginusi daugiau nei 120 svetimų vaikų.

Tėvai nemėgino dukters atkalbėti ir nuo pasirinktų aktorystės bei režisūros studijų, nors anuomet aktoriaus profesija laikyta netinkama moterims, juo labiau bajoraitėms. Teatro meno S. Jakševičiūtė mokėsi Rygoje ir Sankt Peterburge, o grįžusi į Šiaulius pradėjo aktorės karjerą rusų teatro trupėje, nes lietuviško teatro dar nebuvo.

1899 m. S. Jakševičiūtė tapo pirmojo lietuviško spektaklio Juozo Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“ režisiere ir pagrindinio vaidmens atlikėja. Šis renginys ir aktoriams, ir žiūrovams buvo didžiulis įvykis. Pirmojo viešo lietuviško vakaro atgarsiai netruko pasklisti po visą šalį. Lietuviška spauda buvo uždrausta, tačiau gegužinių ir lietuviškų renginių caro valdininkai suvaržyti negalėjo. Tuo pasinaudodami inteligentai ėmė žadinti tautiečių sąmoningumą, šimtus žiūrovų sutraukę į linksmus vaidinimus.

Vis dėlto caro valdžia gana greitai suprato, kad teatras nėra nekalta pramoga, todėl visi spektakliuose vaidinę aktoriai sulaukė nuobaudų ar buvo areštuoti. Dėl bajoriškos kilmės žandarai nedrįso suimti Stanislavos. Bet ji buvo apklausta savo namuose, o tardymas truko nuo vidurdienio iki 18 val. Visą tą laiką prie namo stovėjo „juodoji karieta“, parengta išvežti areštantę. Laimė, ją tardęs gruzinų kilmės žandaras palankiai vertino Rusijos imperijos tautinių mažumų veiklą, todėl sužinojęs komišką spektaklio turinį tik pasijuokė ir nieko priešvalstybinio neįžvelgė. Tačiau dešimtmetį trukusi Stanislavos karjera scenoje baigėsi.

Pašaukimas – motinystė

1902 m. Stanislava ištekėjo už Dorpato (Tartu) universiteto Teisės fakulteto studento, būsimojo advokato Kazimiero Venclauskio. 1908 m. šeima iš Rygos sugrįžo į Šiaulius. Greitai Venclauskių namai tapo lietuvybės centru. Juose lankėsi filosofas Vydūnas, rašytojos Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, švietėjas Povilas Višinskis ir kiti. Tačiau politinių diskusijų niekada neužgožė gausios šeimos poreikiai.

Šiandien vargu ar rastume kitą tokią moterį, kuri tik pašaukimo vedama būtų globojusi ir išauginusi daugiau nei 120 svetimų vaikų. Šiems ji suteikdavo ne tik namų šilumą, maistą ir drabužius, bet ir išsilavinimą. Mokytis buvo svarbiausia kiekvieno globotinio pareiga. Gaunant dideles pajamas nesunku tapti meno filantropu ar kultūros mecenatu: paaukoji pinigų ir tampi gerbiamas už kilnų poelgį. Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių filantropijos rūšis – vaikų globa – reikalavo ne tik piniginių lėšų, bet ir milžiniškos kantrybės, jautrumo, šilumos. Tik­rieji Venclauskių vaikai – dukterys Danutė ir Gražbylė – turėjo naudotis tokiomis pat kukliomis gėrybėmis kaip ir kiti šeimos augintiniai, kraujo ryšys joms nesuteikė jokių privilegijų.

S. Venclauskienė, pati išaugusi svetimus vaikus priglobosioje šeimoje, veikiausiai kitaip ir neįsivaizdavo savo gyvenimo. Mirus tėvams ji paveldėjo ne tik turtą, bet ir keturias mergaites, kurias reikėjo išmokslinti.

Venclauskių namai, šiandien Šiauliuose stovintys Vytauto gatvėje, išsiskyrė ne tik dydžiu, bet ir iš jo sklindančiu vaikų klegesiu. Gausios šeimynos motina augintinius mokė muzikos, gero elgesio, namų ruošos darbų, vakarais rengė spektaklius, deklamavo jiems eiles, skambino pianinu ir mokė įvairių šokių. Senas pianinas svetainėje nenutildavo nuo ryto iki vakaro. Nors suvaldyti būrį augintinių buvo nelengva, motina niekada nesipiktindavo, nesusierzindavo. Suprasdama vaikų būdą ji net nereikalavo laikytis griežtos tvarkos, todėl namai ūžė lyg avilys. Kiekvienas vaikas namuose turėjo savo kampą, vietą prie stalo ir net pravardę. Pamestinukams oficialiai buvo suteikiama Jakševičiaus pavardė.

Po Pirmojo pasaulinio karo Venc­lauskiai į Lietuvą sugrįžo pliki kaip bažnyčios pelės, o šeimoje augo septyniolika vaikų. S. Venclauskienė dirbo sunkiausius darbus: arkliais pakinkytais vežimais vežiojo plytas, rąstus, malkas, kad tik uždirbtų pinigų vaikų batams. Apavo reikėjo atžaloms leisti į gimnaziją. Mokslas buvo mokamas, tačiau S. Venclauskienės augintiniams jis buvo prieinamas todėl, kad Šiaulių gimnazija pastatyta Stanislavos tėvo žemėje ir pagal sutartį ne tik jo vaikai, bet ir dvi vėlesnės kartos turėjo būti atleistos nuo mokesčio. Nors J. Jakševičiaus „sūnų“ ir „dukterų“ buvo labai daug, gimnazija laikėsi duoto žodžio.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 130696 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-09-25 11:45:42 [post_date_gmt] => 2014-09-25 08:45:42 [post_content] => (Šiaulių Aušros muziejaus nuotr.) [post_title] => T-N4217-av small [post_excerpt] => Stanislava Venclauskienė [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => t-n4217-av-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-09-25 11:45:42 [post_modified_gmt] => 2014-09-25 08:45:42 [post_content_filtered] => [post_parent] => 130695 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/09/T-N4217-av-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 130697 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-09-25 11:46:49 [post_date_gmt] => 2014-09-25 08:46:49 [post_content] => (Šiaulių Aušros muziejaus nuotr.) [post_title] => T-N4184-av small [post_excerpt] => S. Venclauskienė su globotiniais Palangoje. Autorius nežinomas, 1929 m. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => t-n4184-av-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-09-25 11:46:49 [post_modified_gmt] => 2014-09-25 08:46:49 [post_content_filtered] => [post_parent] => 130695 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/09/T-N4184-av-small.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 130698 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-09-25 11:47:44 [post_date_gmt] => 2014-09-25 08:47:44 [post_content] => (Šiaulių Aušros muziejaus nuotr.) [post_title] => T-N6218-av small [post_excerpt] => S. Venclauskienė (sėdi prie stalo, antra iš dešinės) su globotiniais. Autorius nežinomas, Šiauliai, 1927 m. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => t-n6218-av-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-09-25 11:47:44 [post_modified_gmt] => 2014-09-25 08:47:44 [post_content_filtered] => [post_parent] => 130695 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/09/T-N6218-av-small.jpg [menu_order] => 3 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [3] => stdClass Object ( [ID] => 130699 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-09-25 11:48:26 [post_date_gmt] => 2014-09-25 08:48:26 [post_content] => (Šiaulių Aušros muziejaus nuotr.) [post_title] => T-N1920 small [post_excerpt] => Advokato K. Venclauskio namas. Šalia matyti akmenimis grįsta Pagyžių (dabar Vytauto) gatvė. Autorius nežinomas, Šiauliai. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => t-n1920-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-09-25 11:48:26 [post_modified_gmt] => 2014-09-25 08:48:26 [post_content_filtered] => [post_parent] => 130695 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/09/T-N1920-small.jpg [menu_order] => 4 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [4] => stdClass Object ( [ID] => 130700 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-09-25 11:49:05 [post_date_gmt] => 2014-09-25 08:49:05 [post_content] => (Šiaulių Aušros muziejaus nuotr.) [post_title] => T-N1957 small [post_excerpt] => Pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ aktoriai. Pirmoje eilėje iš dešinės antra sėdi S. Venclauskienė, antroje eilėje iš dešinės trečias stovi spektaklio režisierius ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Povilas Višinskis. Autorius nežinomas, 1899 m. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => t-n1957-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-09-25 11:49:05 [post_modified_gmt] => 2014-09-25 08:49:05 [post_content_filtered] => [post_parent] => 130695 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/09/T-N1957-small.jpg [menu_order] => 5 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [5] => stdClass Object ( [ID] => 130701 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-09-25 11:49:44 [post_date_gmt] => 2014-09-25 08:49:44 [post_content] => (Šiaulių Aušros muziejaus nuotr.) [post_title] => T-N870 small [post_excerpt] => S. ir K. Venc­lauskiai. Autorius B. Zatorskis, Šiauliai, apie 1904 m. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => t-n870-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-09-25 11:49:44 [post_modified_gmt] => 2014-09-25 08:49:44 [post_content_filtered] => [post_parent] => 130695 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/09/T-N870-small.jpg [menu_order] => 6 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai