Ramiai lūkuriuojant kalnų viešbučio pirmajame aukšte pulsas siekia 100 tvinksnių per minutę. Bet vos užkyli į antrąjį aukštą ko nors pasiimti – ir pulsas šokteli iki 130. Tokiais pavyzdžiais Tadas Jeršovas iliustruoja Nepale patiriamus pojūčius lygumų gyventojams.
Šį rudenį vilnietis verslininkas T. Jeršovas į Nepalą vyks šeštą kartą. Pirmą kartą į šią šalį pakliuvęs, kaip pats sako, atsitiktinai, dabar su bendraminčiais iš keliautojų klubo „Neverest“ į Nepalą nuvyksta ir du kartus per metus.
„Pirmą kartą į Nepalą važiuojantiems žmonėms stengiuosi paneigti mitus apie šią šalį. Daugeliui Nepalas asocijuojasi tik su alpinizmu, šalčiu, pavojais ir panašiai. Bet iš tiesų Nepale yra sukurta puiki trekingo industrija“, – pasakojo pėsčiųjų žygiams kalnuose vadovaujantis T. Jeršovas.
Trys kalnų perėjos, 300 kilometrų ir apie 16 dienų – toks kelionės planas leidžia nuo maždaug 5 km aukščio pažvelgti į aukščiausias Himalajų viršūnes net tiems, kurie į kalnus traukia tiesiai iš biurų.
T. Jeršovo nuomone, Everesto nacionaliniam parkui reikėtų skirti mažiausiai 12 dienų, o jei norisi įveikti tris perėjas – bent 16. Įveiktos Kongma, Chola ir Renjo La perėjos žymi nelengvą, bet įspūdingą maršrutą, kuriuo einantiems atsiveria įspūdingos kalnų viršūnės, tarp jų – ir Everestas.
„Pavasariais būtinai aplankome bazinę kopiančių į Everestą stovyklą. Čia jau būna suvažiavę 30–40 alpinistų ekspedicijų. Kasmet kas nors pasikviečia ir mus pabendrauti. Pamatome ir ledyno pradžią, kuriuo pradedama kopti į Everestą“, – pasakojo T. Jeršovas.
Žemojoje Nepalo dalyje jokių kalnų ligos simptomų nėra. Tačiau išsiruošusiems įveikti perėjas tenka kelionės dienas leisti maždaug 4–5,5 km aukštyje. O čia jau pasireiškia galvos svaigimas, pykinimas ir panašūs simptomai. „Po savaitės jie praeina, tik vienus žmones tą savaitę kamuoja silpniau, kitus – stipriau. Kol nenuvykai į kalnus, nesužinosi, kaip pats prisitaikai prie aukščio. Prieš kelionę patariu žmonėms dažniau palaipioti laiptais, rinktis širdies veiklą stiprinančius pratimus. Tačiau, aišku, mažai kas tuo prieš kelionę užsiima“, – nusijuokė T. Jeršovas.
Vedlius reikia rinktis atsargiai
Su aukštyn kylančiu maršrutu turizmo infrastruktūra Nepale nenutrūksta. Itin menko pragyvenimo lygio šalyje turizmas – svarbus pelno šaltinis vietiniams. Todėl 5 km aukštyje apstu nedidelių viešbučių, kuriuose ir apsistoja žygeiviai. Nakvynė juose pigi, nes svarbesnė vietinių pajamų dalis yra turistų maitinimas. Vien maistui kalnuose per dieną T. Jeršovas rekomenduoja numatyti 20–25 JAV dolerius: tiek atsieis sotūs pusryčiai, pietūs ir vakarienė.
Kalbų katile verdantys gyventojai su turistais puikiai susikalba angliškai, o progų tam netrūksta: žemosios dalies gyventojai atvykėliams bando parduoti nuo ėjimo lazdų, subyrančių per kelias dienas, iki garsių drabužių gamintojų klastočių, kurių etiketes pirkėjui siūloma pasirinkti. O aukštai gyvenantys šerpai verčiasi dirbdami keliautojų vedliais ir daiktų nešikais.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)