Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Gyvenimo gurmanams

Vieta, kur pranyksta žmonės

Giedrė Steikūnaitė, „Intelligent Life“ | 2015-04-12

Al Fara – šiurpius praėjusio amžiaus įvykius menantis kalėjimas Vakarų Krante. Jo vartus Giedrei Steikūnaitei atrakina du buvę kaliniai.

 

Palestinoje neklausiu, už ką žmonės buvo pasodinti į Izraelio kalėjimus, nes dažnai minimi menki jų kaltės įrodymai ar išvis jokių. Kai kurie teigia buvę priversti pasirašyti prisipažinimą po dar vienos kankinimų ir grasinimų sesijos. Žmogaus teisių organizacijos skaičiuoja, kad maždaug 40 proc. palestiniečių vyrų yra kalėję, taigi, beveik kas antras gatvėje sutiktas. Šiuo metu Izraelio kalėjimuose uždaryta daugiau nei 7 tūkst. palestiniečių, tarp jų – vaikai (ir dvylikamečiai), parlamento nariai ir oficialiai niekuo neapkaltinti žmonės (vadinamieji administraciniai sulaikytieji). Dauguma jų – politiniai kaliniai, nes įkalinti už politinę veiklą: protesto organizavimą ar dalyvavimą jame, viešą žmogaus teisių gynimą.

Be šiuo metu veikiančių septyniolikos Izraelio kalėjimų, keturių tardymo centrų ir keturių karinių sulaikymo centrų, yra vietų, kurios nustojo būti kalėjimais 1993 m. Izraeliui ir Palestinos išsivadavimo organizacijai pasirašius Oslo sutartį. Apsilankiau viename jų – al Faros, esančiame pabėgėlių stovykloje netoli Nabluso miesto šiauriniame Vakarų Krante, apie 50 km į šiaurę nuo Jeruzalės. Kitaip nei Nabluso Džnaide (buvęs Izraelio, dabar palestiniečių savivaldos kalėjimas) ar Mukatoje (anksčiau čia veikė Izraelio kalėjimas, o dabar ant jo griuvėsių statomi didingi savivaldos ministerijų pastatai), al Faroje vyksta palestiniečių vaikų vasaros stovyklos. Vaikai miega ir valgo renovuotuose kambariuose, kurie prieš porą dešimtmečių buvo griežtai rezervuoti Izraelio armijai ir tardytojams.
Šiandien al Fara yra jaunimo centras, jame organizuojama popamokinė sporto veikla, o šalia stūkso žalias stadionas. Tačiau kalėjimo vaiduok­liai niekur nedingo.

„Al Fara buvo karinė sulaikymo bazė. Suimtuosius ten siųsdavo ne kalėti po teismo nuosprendžio, o izoliuoti nuo bendruomenės, žeminti ir kankinti, – ataskaitoje „Kalėjimas yra vyrams. Prisimenant al Farą“ rašo antropologas Michaelas Kennedy. – Trumpai tariant, tai buvo jaunų palestiniečių kankinimo stovykla.“

Nuvykusią į al Farą susitikti su tais jaunais palestiniečiais, mane pasitinka suaugę šeimas sukūrę vyrai. Jų pačių atžalos dalyvauja edukaciniuose ir sporto užsiėmimuose, kurie organizuojami šiame į jaunimo centrą virtusiame kalėjime. Gidais pasisiūlo būti Hamza ir Abdula (abiejų vardai pakeisti siekiant apsaugoti jų tapatybes), buvę politiniai kaliniai. Abu noriai pasakoja – galbūt jiems tai savotiška terapija, svarstau. Pastebiu, kad juodu kalba esamuoju laiku, tarsi vis dar būtų 1982-ieji.

Karinę bazę al Faroje 1932 m. surentė mandatą Palestinoje tuo metu turėję britai; 1948–1967 m. tam pačiam tikslui ją naudojo Jordanijos kariuomenė, tuo laikotarpiu administravusi Vakarų Krantą. Nuo 1967-ųjų, kai per Šešių dienų karą Izraelis okupavo Vakarų Krantą, pastatai buvo apleisti. 1982 m. iš darbo atleidus palestiniečių miestų merus, kilo masiniai protestai ir Izraelio kariuomenei prireikė naujos įstaigos sulaikytiems jauniems (pagrindinė amžiaus grupė – 15–25 metai) rezistencija kaltinamiems palestiniečiams uždaryti. Taip al Fara vėl pradėjo veikti – iš pradžių kaip priešteisminė sulaikymo įstaiga, vėliau – tardymo centras. Iš kitų Izraelio kalėjimų ši vieta išsiskyrė tuo, kad ją tiesiogiai valdė Izraelio armija, o ne Kalėjimų departamentas. Kaip 1984 m. ataskaitoje rašė Palestinos žmogaus teisių organizacija „Al Haq“, tuometė politika reziumuota taip: „Su agitatoriais būtina elgtis remiantis jėgos principu ir juos įkalinti kiekvienai progai pasitaikius.“

Rankose žvangindamas savo buvusio kalėjimo raktais Hamza turą pradeda renovuotame fasadiniame pastate, kuris anais laikais apsimetinėjo esantis teismas – teisingumo tvirtovė. Pastatas atrodo kaip ir bet kuri kita biurokratinė erdvė – nykus ir impozantiškas, net jei ir nėra dėl ko didžiuotis. Čia kariškių sulaikyti palestiniečiai pradėdavo kalėjimo būtį.

„Ši vieta sulaikytiesiems buvo viena bjauriausių, nes kampe stovėjo didžiulis nudėvėtų, smirdinčių uniformų krepšys. Ir jų dydžiai buvo juokingi: XXL 15–17 metų berniokams, – Hamza liūdnai pakikena, prisiminęs tą vaizdą, ir tęsia: – Čia turėjai pamiršti savo arabišką vardą, išmokti kalėjimo numerį hebrajiškai ir persirengti stebint kareiviams, įskaitant moteris. Kartais visą valandą priversdavo mus nuogus prieš juos stovėti.“

Apsivilkę tomis kalėjimo uniformomis, sulaikytieji buvo vedami į medicinos kambarį patikrinti: „Jį vadino „klinika“, bet tai veikiau buvo dar viena tardymo vieta. Daktarai klausdavo sulaikytųjų apie sveikatos būklę ne norėdami juos išgydyti, o siekdami sužinoti silpniausias jų kūno vietas. Medicininės ataskaitos vėliau buvo naudojamos kankinimams ir spaudimui daryti.“ Hamza priduria, kad vieninteliai sulaikytiesiems prieinami vaistai esą buvo paracetamolio tabletės, nesvarbu, kamavo galvos skausmas, lūžusi koja ar diabetas. Palestiniečiai juokdavosi iš tokio pažangaus gydymo: skųsdavosi gydytojams, kad jiems marškinių sagas skauda. Daktarai patardavo: „Išgerk paracetamolio.“

Įeiname į erdvų kambarį su spalvota galine siena. Ją ištapė vienas sulaikytųjų; paleistas į laisvę jis mirė nuo vėžio. Šis kambarys buvo kareivių valgomasis.

„Kareiviams al Fara buvo laikinas punktas: kas 18–30 dienų juos perkeldavo kitur, – sako Hamza. – Tačiau kaliniams aštuoniolika čia praleistų dienų buvo lygu aštuoniolikai metų.“

Lauke, saulėkaitoje, mus pasitinka niūri siena, suvokiu, kad įeiname į kalėjimo teritoriją, kuri specialiai palikta netvarkyta. Buvę politiniai kaliniai ir kiti bendruomenės aktyvistai nori vieną dieną ją paversti muziejumi – „kad žmonės atmintų“. „Prieš palikdama kalėjimą 1995 m. pagal Oslo sutartį Izraelio kariuomenė daugiau nei savaitę darbavosi naikindama savo veiklos įrodymus, net kraujo dėmes ant sienų. Tačiau ši vieta vis tiek pasakoja tikrąją istoriją, kas čia vyko“, – prisimena Hamza.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134770 [post_author] => 581 [post_date] => 2015-04-09 16:19:49 [post_date_gmt] => 2015-04-09 14:19:49 [post_content] => [post_title] => Al-F17 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => al-f17 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-04-09 16:19:49 [post_modified_gmt] => 2015-04-09 14:19:49 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134769 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/04/Al-F17.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 134771 [post_author] => 581 [post_date] => 2015-04-09 16:20:23 [post_date_gmt] => 2015-04-09 14:20:23 [post_content] => [post_title] => Kameros 2 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => kameros-2 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-04-09 16:20:23 [post_modified_gmt] => 2015-04-09 14:20:23 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134769 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/04/Kameros-2.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 134772 [post_author] => 581 [post_date] => 2015-04-09 16:20:55 [post_date_gmt] => 2015-04-09 14:20:55 [post_content] => [post_title] => Siena (5) [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => siena-5 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-04-09 16:20:55 [post_modified_gmt] => 2015-04-09 14:20:55 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134769 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/04/Siena-5.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [3] => stdClass Object ( [ID] => 134773 [post_author] => 581 [post_date] => 2015-04-09 16:21:11 [post_date_gmt] => 2015-04-09 14:21:11 [post_content] => [post_title] => Stadionas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => stadionas-2 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-04-09 16:21:11 [post_modified_gmt] => 2015-04-09 14:21:11 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134769 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/04/Stadionas.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [4] => stdClass Object ( [ID] => 134775 [post_author] => 581 [post_date] => 2015-04-09 16:21:42 [post_date_gmt] => 2015-04-09 14:21:42 [post_content] => (G. Steikūnaitės nuotr.) [post_title] => Valgykla [post_excerpt] => Čia Izraelio kareiviai pietaudavo. Dabar, vykstant vasaros stovykloms, valgo palestiniečių vaikai ir kabo Palestinos vėliavėlės. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => valgykla [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-04-09 16:21:42 [post_modified_gmt] => 2015-04-09 14:21:42 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134769 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/04/Valgykla.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai